Kiekvienas vaikas vystosi savitu tempu. Vieni anksti pradeda kalbėti, aktyviai bendrauti, o kitiems šie gebėjimai vystosi kiek lėčiau. Tačiau kai tėvai pastebi, kad vaiko elgesys skiriasi nuo bendraamžių – pavyzdžiui, jis vengia akių kontakto, mažai kalba ir nedalyvauja bendruose žaidimuose – svarbu atkreipti dėmesį į galimus autizmo spektro sutrikimo (ASS) ženklus. Ankstyvas šio sutrikimo atpažinimas leidžia pradėti tinkamą pagalbą ir tokiu būdu pagerinti vaiko gyvenimo kokybę.
Kas yra autizmas?
Autizmas yra neurologinės kilmės raidos sutrikimas, žinomas plačiai kaip autizmo spektro sutrikimas – terminas, apimantis platų sutrikimų spektrą, kuriam būdingos problemos socialinėje sąveikoje, kalboje ir elgesyje. Vaikams su ASS gali pasireikšti įvairaus sunkumo kalbos sutrikimai: nuo nežymaus supratimo sunkumo iki visiško kalbėjimo ir bendravimo negalėjimo. Į šią kategoriją patenka vaikystės autizmas, atipiškas autizmas, Aspergerio sindromas, Retto sindromas, kuris būdingas tik mergaitėms, ir vaikystės dezintegracinis sutrikimas. Kiekvienas iš šių sutrikimų turi savitų požymių, tačiau visiems būdinga ta pati bazinė problema – sunkumai bendraujant ir adekvačiai reaguojant į aplinką.
Autizmo priežastys ir mitai
Nors tikslios autizmo priežastys dar nėra visiškai aiškios, medikai sutaria, kad įtaką gali turėti kelios svarbios priežastys. Tai genetiniai veiksniai – autizmo atvejai šeimose rodo paveldimumo galimybę, neurologinės smegenų vystymosi ypatybės, nėštumo bei gimdymo komplikacijos, tėvų vyresnis amžius ir aplinkos poveikis, pavyzdžiui, infekcijos nėštumo metu. Svarbu pabrėžti, kad moksliškai neįrodyta, jog autizmą sukelia skiepai ar auklėjimo būdai, todėl visuomenėje kylančius mitus būtina aršiai paneigti tam, kad tėvai nesijaustų kaltinami ir laiku kreiptųsi pagalbos.
Kaip atpažinti autizmo požymius?
Tėvai pirmuosius autizmo spektro sutrikimo ženklus dažniausiai pastebi jau nuo 1,5 metų amžiaus.
Yra keletas signalų, kuriems svarbu skirti dėmesį ir, pastebėjus, pasitarti su specialistais:
- Vaikas nereaguoja į savo vardą iki 12 mėnesių;
- Mažai šypsosi ir nerodo šiltų emocijų;
- Vengia akių kontakto ir neseka žvilgsniu;
- Nenori bendrauti su kitais vaikais ar suaugusiaisiais;
- Nemano ar nerodo pirštu norimų daiktų;
- Mėgsta žaisti vienas, vengia bendrų žaidimų;
- Kartojasi stereotipiniai judesiai, pavyzdžiui, linguoja ar ploja;
- Kalbos raida sutrikusi – gali nekalbėti arba naudoti išskirtinius kalbos modelius, tarkim, echolaliją (žodžių kartojimą);
- Skleidžia neįprastus garsus;
- Keistai reaguoja į garsus, prisilietimus ar kvapus – intensyvūs dirgikliai gali sukelti stiprią diskomforto reakciją;
- Reikalauja griežtos dienos rutinos ir sunkiai prisitaiko prie pokyčių;
- Emocijos dažnai išreiškiamos neįprastais būdais, kaip verksmas ar šaukimas;
- Susitelkia į specifines sritis – pavyzdžiui, skaičius, raides ar tam tikrus objektyvus.
Diagnostika ir pagalbos galimybės
Autizmo diagnozę nustato kvalifikuota specialistų komanda, į kurią įeina neurologai, vaikų psichiatrai, logopedai, psichologai, ergonomoterapeutai ir kineziterapeutai. Dažniausiai ASS diagnozuojamas tarp 2 ir 3 metų vaikų, o ankstyvas šių sutrikimų atpažinimas leidžia pradėti pagalbą, kurios tikslas – pagerinti kalbos, socialinius įgūdžius ir emocinę savireguliaciją.
Pagalba apima individualizuotas logopedines terapijas, specialius užduočių rinkinius ir aplinkos struktūrizavimą, kuris vaikui suteikia saugumo jausmą bei padeda geriau prisitaikyti. Svarbu kurti pastovią ir aiškią dienotvarkę, nes nežinomybė ir netikėtumai vaikams su autizmu dažnai sukelia stresą. Per tęstinę pagalbą dauguma vaikų gali žymiai pagerinti bendravimo gebėjimus ir savarankiškumą.
Kur kreiptis pagalbos?
Pirmasis žingsnis visada yra šeimos gydytojas, kuris nukreipia į specialistų komandą. Lietuvoje ankstyvosios reabilitacijos centrai veikia daugelyje ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų. Vilniuje veikia Vaiko raidos centras, kuriame atliekamos išsamios diagnostikos procedūros. Be to, savivaldybių švietimo pagalbos tarnybos siūlo logopedų, psichologų ir specialiųjų pedagogų paramą. Ne mažiau svarbios ir nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip „Lietaus vaikai“ ar „Kitoks vaikas“, teikiančios informacinę ir praktinę pagalbą šeimoms.
Svarbu suprasti ir palaikyti
Autizmas nėra liga, tai kitoks pasaulio pažinimo būdas, kuris reikalauja ypatingo dėmesio ir supratimo. Tinkama ir operatyvi pagalba gali įgalinti vaikus su autizmo spektro sutrikimais augti, mokytis, bendrauti ir pilnavertiškai integruotis į visuomenę. Visuomenės, tėvų ir specialistų bendradarbiavimas yra kertinis akmuo, leidžiantis šiems vaikams rasti savo vietą pasaulyje ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.