Krūties vėžys išlieka labiausiai paplitusia onkologine liga tarp moterų visame pasaulyje. Pasaulio vėžinių susirgimų tyrimų duomenimis, 2020 metais nustatyta net 2,3 milijono naujų atvejų, sudarančių daugiau nei ketvirtadalį visų naujai diagnozuotų onkologinių ligų. Specialistai vieningai pabrėžia, kad ankstyva diagnostika yra kritiškai svarbi kovojant su šia klastinga liga.
Kas didina riziką susirgti krūties vėžiu?
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL) gydytoja onkologė-chemoterapeutė Lina Simaškaitė-Pužauskienė atkreipia dėmesį, kad didėjantis sergamumas krūties vėžiu siejamas su ilgesniu kiaušidžių hormonų poveikiu, reprodukciniais faktoriais, mityba, gyvenimo stiliumi, mažėjančiu gimdymų skaičiumi ir trumpesniu kūdikių maitinimu krūtimi.
„Rizika susirgti krūties vėžiu didėja 50 metų ar vyresnio amžiaus sulaukusioms moterims, taip pat moterims, kurioms mėnesinės prasidėjo jaunesnėms nei 12 metų, bei toms, kurioms menopauzė prasidėjo vėliau nei 55 metų“, – sako gydytoja onkologė. Ji priduria, kad tikimybė susirgti taip pat išauga moterims, turinčioms bent vieną pirmos eilės giminaitę – seserį, mamą ar dukrą – sirgusią krūties vėžiu.
L. Simaškaitė-Pužauskienė pabrėžia, kad „nedidelė dalis moterų yra BRCA 1/2 genų mutacijų nešiotojos. Šios paveldimos mutacijos ženkliai padidina riziką susirgti krūties, kiaušidžių, skrandžio ir kitomis vėžio formomis. BRCA genų mutacijos nustatomos 10–15 proc. krūties vėžiu sergančių moterų. Vis dėlto, krūties vėžiu gali sirgti ir minėtų rizikos veiksnių neturintys asmenys“.
Ankstyvos diagnostikos svarba ir prieinamumas
Pasak LSMUL chemoterapeutės, krūties vėžio diagnostikai reikalingų tyrimų prieinamumas Lietuvoje yra geras, leidžiantis nustatyti net pačios ankstyviausios – pirmos – stadijos vėžį. Tačiau tam, kad liga būtų nustatyta laiku, būtina savalaikė ir reguliari patikra. Deja, nemaža dalis moterų dėl įvairių priežasčių vengia šių patikrinimų.
„Dažnai moterys kreipiasi į gydytojus tik tada, kai atsiranda simptomų, tuo tarpu profilaktinė patikra skirta toms moterims, kurios nieko blogo nejaučia. Siekiamybė yra aptikti naviką taip anksti, kai jis dar yra neužčiuopiamas. Toks yra ankstyvos diagnostikos tikslas“, – akcentuoja gydytoja onkologė. Jos duomenimis, 2021 metais tik 26 procentai Lietuvos moterų atvyko į profilaktinę patikrą pagal krūties vėžio prevencinę programą.
Prevencinės priemonės ir patikros metodai
Tradicija tapęs spalio mėnuo yra skirtas krūties vėžio prevencijai ir paramos suteikimui sergančioms moterims. BENU vaistinės direktorė Indrė Brazauskaitė pabrėžia reguliarios profilaktinės patikros svarbą, cituodama iniciatyvas kaip „PINK RUN su BENU“ bėgimą Kaune, kurio tikslas – atkreipti dėmesį į šią problemą.
L. Simaškaitės-Pužauskienės teigimu, atrankinė mamografinė patikra, kuri ženkliai sumažina mirties nuo krūties vėžio riziką, rizikos grupėje esančioms 50–69 metų moterims kas dvejus metus atliekama nemokamai. Šiam tyrimui nukreipia šeimos gydytojas. Jaunesnėms nei 50 metų moterims, esant įtarimų ar rizikos faktorių, šeimos gydytojas gali paskirti nemokamą krūtų ultragarsinį tyrimą. Moterims su didesne rizika, pavyzdžiui, turinčioms šeimos anamnezę ar genetinį polinkį, gali būti rekomenduojama anksčiau pradėti profilaktinę patikrą ar atlikti kitus diagnostinius tyrimus, tokius kaip krūtų magnetinio rezonanso tyrimas, kurį skiria gydytojas onkologas.
Gydytoja onkologė pabrėžia, kad net jei mamogramoje nebuvo nustatyta įtartinų pakitimų, rekomenduojama kartoti profilaktinę mamogramą kas dvejus metus, nes vėžys gali pradėti vystytis jau po paskutinio tyrimo.
Savityra – pirmas žingsnis link prevencijos
Vienas iš svarbiausių veiksmų krūtų ligų diagnostikoje yra savityra. Vaistininkė Laura Mockutė ir kiti specialistai rekomenduoja moterims, pradedant nuo 20 metų, kartą per mėnesį, po menstruacinio ciklo, savarankiškai atlikti krūtų apčiuopą. Prieš veidrodį reikėtų įvertinti, ar nėra pakitusi krūties forma, odos spalva, ar nėra susimetusių raukšlelių, nepadribusi oda, ar neužčiuopiama mazgelių.
„To nereikėtų bijoti: kuo geriau pažinsite savo kūną, tuo lengviau laiku pastebėsite pasikeitimus“, – teigia L. Mockutė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad jei pasireiškė simptomai, tokie kaip krūtų jautrumas, skausmas, guzelis krūtyje, sukietėjimas, išsiplėtę limfmazgiai, išskyros iš spenelio ar odos pakitimai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją apžiūrai ir reikalingiems tyrimams.
Savityra yra esminė, nes ji leidžia moterims tapti pastabesnėms ir atkreipti dėmesį į menkiausius pokyčius, galinčius būti ankstyvais vėžio požymiais. Pažinti savo kūną – tai investicija į savo sveikatą ir gyvybės išsaugojimą.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.