Lietuvos gyventojai itin nelinkę aktyviai rūpintis savo sveikata ir reguliariai tikrintis, o tai kelia didelę grėsmę. Gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė pabrėžia, kad profilaktiniai patikrinimai yra raktas į ankstyvą ligų nustatymą ir efektyvesnį gydymą. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje arterinė hipertenzija diagnozuota apie 700 tūkstančių žmonių, o dislipidemijos paplitimas nedaug atsilieka. Tikimybė išsivystyti širdies ir kraujagyslių ligoms (ŠKL), kurias dažnai sukelia nekoreguojamas padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolis, mūsų šalyje yra 4–5 kartus didesnė nei Europos šalių vidurkis.
Tylioji grėsmė: kodėl lietuviai ignoruoja profilaktiką?
„Tikrinantis profilaktiškai pakitimai ar liga nustatoma anksčiau, jos gydymas būna efektyvesnis. Todėl labai svarbu, kad šie rizikos veiksniai būtų laiku nustatomi ir kontroliuojami“, – akcentuoja J. Jurgaitytė. Nepaisant akivaizdžios naudos, profilaktiškai tikrinasi vos kas antras Lietuvos gyventojas. Arterinė hipertenzija ir dislipidemija dažniausiai nustatomos 46–55 metų amžiaus žmonėms – daugiau nei 50 procentų apklaustųjų.
Šie amžiaus rėžiai sutampa su Lietuvoje vykdomos ŠKL prevencijos programos tiksline grupe, kurioje gali dalyvauti 40–54 metų vyrai ir 50–64 metų moterys. Šeimos gydytojas kartą per metus nustato galimus ŠKL rizikos veiksnius ir, esant didelei tikimybei, siunčia pacientą pas specialistus išsamesniems tyrimams.
Koks profilaktinių programų efektyvumas?
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2021 metais šioje programoje dalyvavo beveik 44 procentai visos tikslinės populiacijos, o tai yra teigiamas pokytis, lyginant su 2013 metais, kai šis rodiklis siekė 28,4 procento. Tačiau, J. Jurgaitytės nuomone, to dar nepakanka.
„Pastebiu, kad vos kas antras žmogus domisi tokiomis profilaktinėmis programomis. Turėtų būti tikrai daugiau, nes šiandien medicina siūlo labai dideles galimybes visapusiškai ištirti širdies funkciją, atlikti visus reikiamus tyrimus. Pirmieji ligos požymiai gali būti nustatomi būtent profilaktinės programos metu, tad tam tikrais atvejais tai gali išgelbėti žmogui gyvybę, tik svarbu, kad pats žmogus to norėtų“, – sako kardiologė.
Net ir nesant prevencijos programų tikslinėje grupėje, gydytoja kardiologė akcentuoja, kad pajutus bet kokius negalavimus ar turint baimių, abejonių, svarbu nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir išrašys siuntimą konsultacijai su specialistu. ŠKL gali grėsti ir jaunesniems asmenims, turintiems rizikos faktorių ar nepalankią šeiminę anamnezę, todėl reguliarūs tyrimai padeda laiku nustatyti ligas.
Savijauta apgaulinga: nepasitikėkite savidiagnoze
Apklausos rezultatai rodo, kad 8 procentai gyventojų, daugiausia 36–45 metų amžiaus, aukštą kraujospūdį arba padidintą cholesterolį sau nusistatė savarankiškai. Tokios išvados dažnai daromos po atliktų bendrų kraujo tyrimų ar iš tam tikrų savijautos pakitimų. Tačiau medikė atkreipia dėmesį, kad diagnozę visuomet turi nustatyti ir gydymą paskirti gydytojas.
Dar daugiau nerimą kelia tai, kad nustačius padidėjusį kraujospūdį ar cholesterolį, ne visi sąžiningai stebi šiuos rodiklius ir laikosi gydytojų rekomendacijų. Reguliariai lankosi pas gydytoją ir atlieka tyrimus vos du iš dešimties (23 proc.) sergančiųjų. Net trečdalis (34 proc.) prisipažino sveikatos rodiklių apskritai nesekantys.
Kodėl stebėti rodiklius gyvybiškai svarbu?
„Nepakankamas sveikatos rodiklių stebėjimas gali lemti nepakankamą ligos kontrolę ar jos gydymą. Svarbų vaidmenį vaidina paciento motyvacija, o jos dažnai nepakanka“, – teigia J. Jurgaitytė. Ji pastebi, kad liga gali keisti savo eigą ir formą. Pavyzdžiui, nekontroliuojamas cholesterolis tiesiogiai veikia kraujospūdį, skatindamas jo didėjimą. Taip pat egzistuoja ir atvirkštinė sąsaja.
Ligos eigai keičiantis, gydymas gali būti koreguojamas. Vietoje kelių atskirų tablečių arterinei hipertenzijai ir dislipidemijai gydyti, gali būti skiriamos politabletės. Jų privalumai akivaizdūs: vienoje tabletėje yra abi ligas kontroliuojančių veikliųjų medžiagų, todėl pacientas negali pamiršti išgerti kurios nors tabletės, o ligos kontroliuojamos efektyviau. Tačiau, pasak kardiologės, be reguliaraus sveikatos rodiklių sekimo, sudėtinga parinkti tinkamą gydymą.
„Nenoras stebėti savo sveikatos rodiklių labiausiai pastebimas tarp tų pacientų, kuriems pakitimai nustatomi atsitiktinai, gydantis nuo kitų ligų. Tokiu atveju jie dažnai mano, kad tie rodikliai yra vienkartiniai, atsitiktiniai matavimai, gydytis jiems nereikia ir griežtai atsisako gydymo. Toks elgesys be galo rizikingas, nes žmogų gali ištikti miokardo infarktas, insultas, kuomet padėti jau gali būti per vėlu“, – perspėja J. Jurgaitytė.
Pasaulinė statistika ir viltingos išvados
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, koreguojant tokius ŠKL rizikos veiksnius kaip padidėjęs kraujospūdis, cholesterolis ir atsisakius rūkymo, sergamumą ir mirtingumą nuo šių ligų galima sumažinti maždaug 80 procentų. Tai pabrėžia profilaktikos ir atsakingo požiūrio į savo sveikatą kritinę svarbą.
„Spinter tyrimai“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą gegužės 18–27 dienomis, kurioje dalyvavo 1013 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Rezultatai vienareikšmiškai rodo, kad būtina skatinti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo sveikatą, siekiant išvengti mirtį nešančių širdies ir kraujagyslių ligų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.