Migrena – ypač dažna neurologinė problema, varginanti tūkstančius Lietuvos gyventojų. Nors dažnai klaidingai laikoma tik moterų liga, statistika rodo, kad Lietuvoje per metus migrenos priepuolį patiria 28 procentai moterų, o vyrus ši liga vargina tris kartus rečiau. Apskritai, tai paveikia maždaug penktadalį suaugusių šalies gyventojų.
Migrenos diagnostikos subtilybės: kodėl svarbus pokalbis?
Migrenos diagnostika dažnai kelia iššūkių, nes, kaip teigia Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų gydytojas neurologas profesorius Dalius Jatužis, jai nustatyti pasitelkiami ne instrumentiniai tyrimai, o detalus pokalbis su pacientu. „Kartais žmonės galvoja, kad nustatyti migreną gali padėti instrumentiniai tyrimai. Turėčiau nuvilti, kad net magnetinio rezonanso tomografija ar koks kitas tyrimas negali atsakyti, ar žmogus turi migreną. Reikia kalbėtis su pacientu“, – pabrėžė D. Jatužis. Nors pacientai kartais nusivilia, kad gydytojas „tik kalbėjosi“, šis pokalbis yra esminė diagnostikos dalis, kurios metu vertinamas galvos skausmo pobūdis, lokalizacija, charakteris, trukmė ir gretutiniai reiškiniai. Vis dėlto, papildomi tyrimai gali būti atliekami, siekiant atmesti kitas galimas diagnozes.
Kaip atpažinti migreną? Pagrindiniai požymiai
Migreną apibūdina ilgas simptomų sąrašas, tačiau nebūtinai pasireiškia visi. Svarbiausi požymiai yra:
- Pasikartojantis, priepuolinis galvos skausmas;
- Skausmas vienoje galvos pusėje;
- Pulsuojantis arba tvinksiantis skausmas;
- Vieno priepuolio trukmė nuo 4 iki 72 valandų;
- Pykinimas skausmo metu;
- Stiprus skausmas, kliudantis įprastoms veikloms.
Ligos nustatymui pakanka kelių išvardytų požymių, jei simptomai nėra paaiškinami jokia kita priežastimi.
Migrena ir insultas: pavojinga painiava
Neretais atvejais migrena, ypač su aura, gali būti supainiota su insultu ar kitais sunkiais smegenų kraujotakos sutrikimais. „Taip, kartais net ir gydytojams specialistams nėra lengva nustatyti, ar tai tikrai migrena, ar kitas sunkus susirgimas, pasireiškiantis galvos skausmu“, – pripažįsta D. Jatužis. Pavyzdžiui, plyšusi aneurizma sukelia staigų, labai stiprų galvos skausmą, kuris be papildomų tyrimų gali būti klaidingai interpretuojamas kaip migrenos priepuolis.
Tokiais atvejais gydytojas neurologas visų pirma atmestų insulto versiją.
Migrena su aura ir be jos: supraskite skirtumus
Skiriamos dvi migrenos formos: su aura ir be jos. Migrenos be auros simptomai prasideda skausmu ir lydinčiais reiškiniais – pykinimu, fizinės veiklos apribojimais, padidėjusiu jautrumu šviesai ir garsams. Prieš patį priepuolį, likus parai ar mažiau, žmogus gali jausti padidėjusį dirglumą, mieguistumą, skonio pokyčius ar pakitusį aplinkos suvokimą, tačiau tai nėra migrenos aura.
Migrena su aura pasireiškia specifiniais simptomais, kurie trunka nuo keliolikos minučių iki valandos, dar prieš atsirandant galvos skausmui. Dažniausiai tai yra regos pokyčiai: akiplotyje matomi zigzagai, kibirkštys, žiežirbos, laužytos linijos, arba atsiranda baltų/juodų dėmių, uždengiančių dalį regos lauko. „Žmonės dažnai sako: „Aš skaityti nebegaliu, nes atsirado paklodė. Norėdamas skaityti, turiu galvą sukioti“, – paaiškina profesorius. Be regos sutrikimų, aura gali pasireikšti veido, lūpų, galūnių ar pusės kūno dalies nutirpimu, nejautra, retais atvejais – trumpalaikiu paralyžiumi. Taip pat gali sutrikti kalba, kai žmogui trūksta žodžių, skiemenų ar sakinių, ar sunku suprasti aplinkinius.
Šiuolaikiniai migrenos gydymo metodai Lietuvoje
Pastaraisiais metais migrenos gydymas gerokai patobulėjo, ypač po to, kai buvo suprastas skausmo mechanizmas ir nustatytas specifinių baltymų perteklius smegenyse priepuolių metu. Šis atradimas leido sukurti biologinės medicinos preparatus, kurie blokuoja šias chemines medžiagas.
„Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje turime efektyvius vaistus, biologinės medicinos atstovus, kuriuos taikant pavyksta labai reikšmingai sumažinti migrenos priepuolių dažnį“, – teigia D. Jatužis. Šiuo metu Lietuvoje prieinami du tokios klasės medikamentai, leidžiami po oda vieną kartą per mėnesį, kurie migrenos priepuolių dažnį gali sumažinti 50–75 procentais. Svarbu paminėti, kad šį gydymą kompensuoja valstybė, palengvindama naštą dažnus ar ypač stiprius priepuolius kenčiantiems pacientams. Migrenos profilaktikai taip pat naudojami kai kurie spaudimą mažinantys vaistai, antidepresantai ir priešepilepsiniai medikamentai.
Profesorius pabrėžia, kad nors migrena nėra pagydoma liga ir priepuolių visiškai išvengti nepavyks, medicininėmis priemonėmis galima žymiai sumažinti susirgimo naštą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Negydomos migrenos pavojai
Nors migrena retai kelia tiesioginį pavojų gyvybei, negydoma liga gali sukelti rimtų komplikacijų. Retais atvejais užsitęsęs priepuolis gali sukelti migreninį insultą – lokalų galvos smegenų kraujotakos sutrikimą. Tačiau daug realesnė grėsmė yra ligos progresavimas į lėtinę formą, kai galvą skauda daugiau nei 15 dienų per mėnesį, o kartais skausmas tampa kasdienybe.
„Tai yra ir nuolatinis stresas organizmui, galintis bloginti kardiovaskulines ligas, gali atsirasti net virškinimo sistemos erozijos“, – įspėja D. Jatužis. Todėl svarbu neignoruoti pasikartojančių galvos skausmų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate pasikartojančius galvos skausmus ir įtariate migreną, nedelskite kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins nusiskundimus ir, esant poreikiui, nukreips tolesniam ištyrimui pas gydytoją neurologą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.