Nuo vos pastebimų, tačiau mirtinai pavojingas ligas pernešančių gyvių saugaus kampelio Lietuvoje apskritai nėra. Erkinio encefalito ligos virusą platina Ixodes genties erkės, paplitusios visoje šalies teritorijoje, todėl užsikrėsti galima bet kur. Statistikos duomenys rodo, kad sergamumo rodikliai išlieka aukšti įvairiuose regionuose.
Erkinis encefalitas: klastinga liga, nežiūrinti į amžių
Erkinis encefalitas plinta po visą šalį, o ligos atvejų registruojama kiekvienais metais. Pavyzdžiui, 2020 metais didžiausias sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų buvo užfiksuotas Utenos apskrityje, kur užsikrėtė 82 gyventojai. Vilniaus apskrityje per metus buvo užregistruoti 229 erkinio encefalito atvejai, daugiausia – Vilniaus mieste, Vilniaus ir Trakų rajonuose.
Naivu manyti, kad nuo erkių platinamų ligų apsaugo jaunas amžius. Nors dažniausiai erkiniu encefalitu užsikrėtė 35-74 metų amžiaus grupės asmenys, virusinė liga nėra reta ir tarp jaunesnių lietuvių. Tai patvirtina, kad ligos rizika aktuali visiems, nepriklausomai nuo amžiaus.
Ligos eiga, simptomai ir ilgalaikės pasekmės
Specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra – kovojama tik su ligos simptomais, vaistais mažinami ligos požymiai. Po persirgimo įgyjamas imunitetas, tačiau ligos rizika ir galimos pasekmės yra milžiniškos.
Deja, kartais susidūrimas su erke tampa net mirtinu, o daugelis persirgusiųjų ligos pasekmes jaučia ilgai. Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, nevisiškai pasveiksta. Dažniausi liekamieji reiškiniai yra negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas ir elgesio pokyčiai. Retais atvejais pasireiškia ir paralyžius.
Erkių pernešamoms ligoms būdingas sezoniškumas. Didžiausias sergamumas stebimas, kai erkių gausiausia, gamta vešliausia ir žmonės joje praleidžia daugiausiai laiko. Birželio–spalio mėnesiais užregistruojama virš 80 proc. visų sergančiųjų erkiniu encefalitu.
Užsikrėtusiai erkei siurbiant kraują, virusas patenka į žmogaus organizmą ir jį užkrečia.
Nors retai, virusas gali būti perduotas ir per nepasterizuotą erkinio encefalito virusu infekuotą ožkų ar karvių pieną.
Ligos inkubacinis periodas trunka nuo 2 iki 28 dienų, vidutiniškai 7–14 dienų. Pirmieji ligą išduodantys požymiai – karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas. Vėliau gali vystytis meningitas ar meningoencefalitas, pasireiškiantys stipriu galvos skausmu, pykinimu ir (ar) vėmimu, sprando raumenų sąstingiu.
Efektyviausia apsauga – skiepai: kaip ir kada skiepytis?
Dėl mažo dydžio ir seilių liaukose esančių anestetikų, prie odos „prikibusios“ erkės neretas nė nepastebi. Kadangi erkių išvengti sudėtinga, medikai teigia, kad pati efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito yra skiepai. Dėl vakcinos nuo šios grėsmingos ligos reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, pasiskiepyti galima ir vaistinėje. Svarbu paminėti, kad nuo kitos erkių platinamos ligos – Laimo ligos – vakcinos kol kas nėra.
Imunitetui įgyti ypač svarbu pasiskiepyti dviem vakcinos nuo erkinio encefalito dozėmis. Tyrimai rodo, kad skiepų veiksmingumas praėjus 14 dienų po antrosios vakcinos dozės siekia jau 85 proc., o pilnas imunitetas įgyjamas gavus trečiąjį skiepą, tuomet apsauga siekia net iki 99,5 proc.
Pagal įprastą vakcinacijos schemą, antrasis skiepas atliekamas praėjus 1–3 mėnesiams po pirmojo. Specialistai atkreipia dėmesį, kad suskubus pasiskiepyti balandį, imunitetą erkinio encefalito virusui galima įgyti kaip tik ligos sezono pradžioje.
Saugūs į gamtą: prevencijos patarimai
Po pasivaikščiojimo gamtoje būtina atidžiai apžiūrėti kūną, ypač kaklą, pažastis, kirkšnis ir lenkimo sritis, kur erkės dažniausiai įsisiurbia.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai pataria:
Būnant gamtoje, patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti.
Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą.
Naudoti repelentus (nariuotakojus atbaidančias medžiagas). Repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms. Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.
Vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.
Būdami budrūs ir pasinaudodami siūlomomis apsaugos priemonėmis, galite žymiai sumažinti riziką susirgti erkiniu encefalitu ir mėgautis gamtos privalumais saugiai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.