Nuo seno žinoma apie raminantį levandų poveikį, tačiau kaip tiksliai šis gamtos stebuklas veikia žmogaus savijautą, ilgai išliko mįslė. Naujausias tyrimas, publikuotas prestižiniame žurnale „Frontiers in Behavioral Neuroscience“, atskleidžia intriguojančias detales. Pasirodo, kad linalolis – esminė levandų eterinio aliejaus sudedamoji dalis – raminamai veikia tuomet, kai yra uodžiamas, o ne absorbuojamas per plaučius į kraujotaką, kaip manyta anksčiau. Šis atradimas atveria naujas galimybes natūraliam nerimo ir streso mažinimui, ypač ruošiantis medicininėms procedūroms.
Levandų kelias nuo liaudies medicinos iki modernių tyrimų
„Liaudies medicinoje nuo seno tikima, kad iš augalų išgautos kvapiosios medžiagos gali padėti lengviau įveikti nerimą“, – teigia tyrimo bendraautoris, Kagošimos universiteto (Japonija) profesorius dr. Hideki Kashiwadani. Nors moderniojoje medicinoje kvapieji „vaistai“ retai kada taikomi, nuolat ieškoma saugesnių pakaitalų įprastai skiriamiems raminamiesiems vaistams, tokiems kaip benzodiazepinai, kurie gali sukelti priklausomybę ir šalutinį poveikį.
Raminamasis linalolio, natūralaus kvapiojo alkoholio, aptinkamo levandų ekstraktuose, poveikis jau buvo patvirtintas daugybe ankstesnių tyrimų. Vis dėlto, kaip pastebi profesorius H. Kashiwadani, iki šiol nebuvo nuodugniai analizuota, kokiu tiksliu mechanizmu linalolis veikia ir kur būtų galima pritaikyti šį jo poveikį. Ilgą laiką manyta, kad per kvėpavimo takus į kraujotakos sistemą patekęs linalolis tiesiogiai veikia smegenų ląstelių receptorius, panašiai kaip benzodiazepinai. Tačiau, norint žengti esminį žingsnį link linalolio pritaikymo klinikinėje praktikoje, būtina išsiaiškinti tikrąjį jo veikimo mechanizmą.
Paslapties įminimas: eksperimentai su pelėmis atskleidžia tiesą
Siekdamas išsiaiškinti, ar atsipalaiduoti skatina būtent kvapiosios linalolio savybės, stimuliuodamos nosyje esančius uodžiamuosius neuronus, H. Kashiwadani su kolegomis atliko nuodugnius bandymus su pelėmis.
„Kad galėtume įvertinti raminamąjį linalolio poveikį, stebėjome, kaip elgiasi linalolio kvapo veikiamos pelės, – aiškina H. Kashiwadani. – Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, nustatėme, kad sveikas peles linalolio kvapas veikia raminamai, tačiau neturi įtakos jų judėjimui.“ Įdomu tai, kad tiek benzodiazepinai, tiek ir linalolio injekcijos turi įtakos judėjimui, o jų poveikis šiuo požiūriu primena alkoholio sukeltą būseną.
Uodimo reikšmė raminamajam poveikiui
Tyrėjai padarė dar vieną esminį atradimą: pastebėta, kad anosmiškos pelės (tos, kurioms genetiškai panaikintas gebėjimas užuosti) raminamojo linalolio poveikio nejautė. Tai leido daryti prielaidą, kad raminamąjį poveikį sveikoms pelėms sukelia būtent linalolio kvapas, o ne jo patekimas į kraujotaką.
„Apibendrinus gautus rezultatus matyti, kad tiesioginio poveikio GABAA receptoriams linalolis nedaro, priešingai negu benzodiazepinai, – paaiškina H. Kashiwadani. – Raminamąjį poveikį jis sukelia aktyvuodamas nosyje esančius uodžiamuosius neuronus.“ Tai reiškia, kad raminantis efektas pasiekiamas per nervinius signalus, siunčiamus iš uoslės organų tiesiai į smegenis.
Levandų ateitis medicinoje: saugi alternatyva nerimui malšinti
„Vienaip ar kitaip, šios išvados mus priartina prie galimybės linalolį taikyti klinikiniais tikslais siekiant malšinti nerimą, pavyzdžiui, prieš operacijas“, – sako tyrėjas. Linalolis, profesoriaus įsitikinimu, galėtų būti naudojamas nuraminti pacientus prieš narkozę, be to, tai būtų saugi alternatyva tiems, kuriems tablečių ar žvakučių pavidalo raminamieji vaistai tinka ne visada, pavyzdžiui, mažiems kūdikiams ar senyvo amžiaus žmonėms, kurių organizmas jautriau reaguoja į sintetinius medikamentus. Šis atradimas gali tapti proveržiu natūralios medicinos srityje, suteikiant švelnesnį ir saugesnį būdą kovoti su nerimu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.