Kiekvienas esame vartoję vaistų, tikėdamiesi greito palengvėjimo ir pasveikimo. Tačiau ar kada susimąstėte, kodėl kartais atrodo, kad medikamentai veikia ne taip, kaip turėtų, arba sukelia netikėtus šalutinius poveikius? Priežastis gali būti kur kas paprastesnė, nei galvojate, ir slypėti tiesiog jūsų kasdieniuose įpročiuose. Vaistininkai vieningai tvirtina, kad tinkamas skysčių vartojimas, ypač vartojant vaistus, yra esminis veiksnys jų efektyvumui ir saugumui užtikrinti.
Kodėl vanduo yra gyvybiškai svarbus vartojant vaistus?
Daugelis vaistų yra skirti gerti, tačiau dažnai pamirštame, kad ne bet koks skystis yra tinkamas jiems užgerti. „Vartojant vaistus, rekomenduojama gerti gryną negazuotą vandenį. Sultys, arbata, kava, pienas ar saldinti gėrimai gali neigiamai reaguoti su vaistais – neigiamai paveikti jų efektyvumą ir sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį“, – sako sertifikuota vaistininkė Laila Zālīte. Vanduo atlieka keletą kritinių funkcijų, užtikrinančių, kad vaistas patektų ten, kur reikia, ir veiktų tinkamai.
Pirmiausia, vanduo padeda lengviau nuryti tabletes ar kapsules, taip pat užtikrina, kad jos greitai pasiektų skrandį ir plonąją žarną. Vaistininkė paaiškina, kad net jei atrodo, jog daug skysčio vaistams nuryti nebūtina, medikamentus būtina užgerti pakankamu vandens kiekiu, kad jie galėtų pradėti veikti. Tai ypač aktualu, kai vienu metu vartojami kelių rūšių vaistai.
Kaip vanduo veikia vaistų absorbciją ir poveikį?
Prarijus vaistą, tabletę ar kapsulę, kad veiklioji medžiaga galėtų išsiskirti ir absorbuotis į plonąją žarną, ji turi ištirpti vandenyje. Tik taip veikliosios medžiagos patenka į kraują ir pradeda atlikti savo gydomąją funkciją. Jei išgeriate per mažai skysčių, vaistai gali ištirpti lėčiau arba nepilnai, todėl jų absorbcija gali būti sulėtėjusi. Dėl šios priežasties vaisto poveikis gali būti uždelstas arba silpnesnis, nei numatyta.
Tokiais atvejais žmogus gali klaidingai manyti, kad vaistai nėra veiksmingi, nors tikroji priežastis galėjo būti tiesiog nepakankamas skysčių vartojimas. Be to, nepakankamas vandens suvartojimas gali prisidėti prie situacijų, kai vaistai ilgiau užsibūna stemplėje ar skrandyje, sukeldami vietinį gleivinės dirginimą.
„Tai irgi gali sumažinti gydomąjį vaisto poveikį ir sustiprinti šalutinį. Pavyzdžiui, gerklės patinimas, stemplės uždegimas, skrandžio gleivinės dirginimas, dėl kurio atsiranda nemalonus deginimo pojūtis“, – apie galimas pasekmes įspėja vaistininkė. Nepakankamas vandens vartojimas taip pat gali sukelti pykinimą, vėmimą ir padidinti užspringimo riziką.
Be to, dehidratuotas organizmas paprastai pakeičia vaistų metabolizmą – paveikiama tiek kepenų, tiek inkstų funkcija. Šie organai yra pagrindiniai, atsakingi už vaistų skaidymą ir šalinimą iš organizmo. Sutrikus jų veiklai, gali padidėti šalutinio poveikio rizika arba, atvirkščiai, sumažėti vaisto veiksmingumas. Todėl vartojant vaistus, vandens gėrimas neturėtų būti laikomas formalia rekomendacija – tai neatsiejama teisingo ir saugaus vaistų vartojimo dalis.
Kiek vandens reikėtų išgerti?
Vandens kiekis, kurį reikia išgerti vartojant vaistus, priklauso nuo kelių veiksnių. „Svarbu žinoti, kokiam tikslui vaistas skirtas ir kokia bendra žmogaus sveikatos būklė. Taip pat svarbu suprasti konkretaus vaisto fizines savybes – pavyzdžiui, didelėms tabletėms reikia daugiau vandens, kad jos greičiau ištirptų. Prieš vartodami vaistą, dėl reikiamo vandens kiekio būtinai pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, tačiau rekomenduojama išgerti bent 250 ml, arba maždaug vieną stiklinę vandens“, – rekomenduoja vaistininkė.
Pakankamas bendras vandens kiekis (vidutiniškai 2,5 litro vandens per dieną suaugusiam žmogui, atsižvelgiant į individualius poreikius) taip pat padeda išvengti bendro šalutinio poveikio, kurį gali sukelti vaistai, palaikant optimalią organizmo funkciją.
Kada reikia daugiau vandens?
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad vartojant kai kuriuos vaistus reikia išgerti papildomai vandens (būtinai ne mažiau kaip vieną stiklinę vandens), nes jie turi didesnę stemplės dirginimo riziką. Šiems vaistams priskiriami: antibiotikai, kalio papildai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas), taip pat bisfosfonatų grupės vaistai, skirti osteoporozei gydyti (pvz., alendronatas).
Be to, aspirinas yra vienas iš vaistų, kurie gali padidinti inkstų akmenų susidarymo riziką, jei jo vartojimo metu neišgeriama bent 300 ml vandens. Todėl visada atidžiai perskaitykite vaisto informacinį lapelį ir, esant neaiškumams, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistus.
Apibendrinant, tinkamas vandens vartojimas yra ne tik bendrosios geros savijautos dalis, bet ir kritiškai svarbus elementas, užtikrinantis vaistų saugumą ir efektyvumą. Nepamirškite šios paprastos taisyklės ir leiskite vaistams veikti taip, kaip jie ir turėtų!
Sveikauk.lt portalo redaktorė.