Geležies trūkumas – viena dažniausių mikroelementų stokos formų, kuri gali rimtai paveikti organizmo veiklą ir imuninę sistemą. Vaistininkė Lina Mockutė atkreipia dėmesį, kad šią būklę gana sudėtinga atpažinti, nes jos simptomai dažnai painiojami su bendru nuovargiu ar kitų vitaminų trūkumu. Pirmieji požymiai gali būti bendras silpnumas, nuovargis, išblyškusi oda, lūpų bei akių kampučių įtrūkimai, plaukų slinkimas ir trapumas.
Dažnai pasireiškia ir mažiau įprasti simptomai – skonio pojūčių pakitimai, o kai kuriais atvejais net noras ragauti neįprastus dalykus, pavyzdžiui, ledą, molį ar kreidą. Tokie požymiai rodo, jog organizmui trūksta geležies atsargų. Todėl vaistininkė pabrėžia, kad norint tiksliai įvertinti geležies kiekį, nereikėtų apsiriboti įprastais kraujo tyrimais, o būtina atlikti papildomą feritino kiekio tyrimą. Feritinas parodo tikrąją geležies atsargų būklę organizme, kas padeda tiksliau diagnozuoti trūkumą ir imtis reikiamų priemonių sveikatai stiprinti.
Kas trukdo geležies įsisavinimui ir kaip jų išvengti?
Geležis yra dviejų rūšių – gyvulinės (hemo) ir augalinės (ne hemo) kilmės. Gyvulinės kilmės geležis, gaunama iš raudonos mėsos, žuvies ar paukštienos, organizme įsisavinama geriau nei augalinė, kurios įsisavinimo efektyvumas siekia tik 5-15%. Daugelis augalinės kilmės produktų, tokių kaip špinatai ar grikiai, turi daug geležies, tačiau juose esančios medžiagos, pavyzdžiui, taninai, oksalatai ar chitinai, trukdo geležies pasisavinimui. Dėl to svarbu atidžiai rinktis maistą, ypač jei jau yra įtarimų dėl geležies trūkumo.
Be to, tam tikri maisto produktai gali neigiamai įtakoti geležies įsisavinimą. Tai yra kiaušiniai, pieno produktai, raudonas vynas, juoda ir žalia arbata bei kava. Jie jungiasi prie tų pačių organizmo receptorių kaip ir geležis, todėl gali trukdyti maksimaliai pasisavinti šį mikroelementą.
Vaistininkė rekomenduoja papildus su geležimi vartoti tuo metu, kada nevartojama šių produktų, pavyzdžiui, per pietus, ir išvengti jų bent keletą valandų po papildų vartojimo.
Kaip koreguoti geležies trūkumą ir užtikrinti efektyvų gydymą?
Kol geležies trūkumas nėra rimtas, organizmą galima papildyti tinkama mityba ar maisto papildais. Tačiau jei feritino kiekis nukrenta žemiau 40 μg/l, kyla rizika susirgti mažakraujyste, kurią diagnozuoti padeda ne tik feritino, bet ir hemoglobino kiekio tyrimas. Hemoglobino norma yra apie 120–130 g/l, o jos sumažėjimas signalizuoja apie rimtą geležies stygių kraujyje.
Didėjant geležies poreikiui, vien maisto produktų nepakanka, todėl patartina vartoti dvivalenčius geležies papildus, kurie organizme įsisavinami geriau. Vis dėlto ne visi papildai yra vienodai efektyvūs – net ir geriausiai įsisavinantys papildai suteikia apie 30% efektyvumą, o likusi geležies dalis lieka žarnyne, dažnai sukeldama nemalonius pojūčius, tokius kaip pykinimas, vidurių užkietėjimas ar pilvo pūtimas. Būtina palaipsniui didinti papildų dozę ir stebėti organizmo reakciją, kad išvengti diskomforto.
Taip pat svarbu vartoti vitaminą C kartu su geležies papildais, nes šis vitaminas žymiai pagerina geležies įsisavinimą. Vaistininkė pataria papildus gerti vienu metu, nes skirtingų kapsulių vartojimas per dieną gali sumažinti efektyvumą – pirmoji tabletė gali stimuliuoti organizmą gaminti medžiagas, kurios trukdo įsisavinti sekančią.
Geležies svarba yra neišmatuojama – ši medžiaga padeda aprūpinti organizmą deguonimi, stiprina imunitetą ir užtikrina bendrą gerą savijautą. Todėl, pajutus nuolatinius silpnumo požymius ar kitus minėtus simptomus, svarbu nedelsti ir pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir parinktas tinkamas gydymas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.