Vėžio gydymas sparčiai keičiasi: nauji vaistai, technologijos ir tikslingas jų taikymas leidžia išvengti stereotipinio požiūrio, kad vėžys yra neišvengiamas mirties nuosprendis. Vienas iš pažangiausių metodų — imunoterapija — kelia dideles laukines tiek mokslininkų, tiek pacientų tarpe. Tačiau specialistai pabrėžia, kad jokio vieno, visiems tinkamo sprendimo nėra: gydymo planą privalo nustatyti gydytojas, atsižvelgdamas į naviko biologiją ir paciento būklę.
Kas yra imunoterapija ir kam ji tinka?
Imunoterapija apima įvairius biologinius preparatus: monokloninius antikūnus, receptorius slopinančius vaistus, T ląstelių terapijas ir vakcinas. Ši terapija suaktyvina arba moduliuoja paciento imuninę sistemą kovoti su naviku. Tačiau ne visi navikai yra vienodi – kai kurie yra imunologiškai „karšti“, todėl į imunoterapiją reaguoja geriau, o kiti, vadinamieji „šalti“ navikai, tokio atsako nesukelia.
„Svarbu suprasti, kad imunoterapija yra labai platus terminas, jis apima ir apibūdina labai įvairius vaistus: tiek monokloninius antikūnus, tiek konkrečius receptorius slopinančius vaistus. Imunoterapijos grupei priklauso ir T ląstelių terapija, vakcinos. Šie vaistai taip pat vadinami biologiniais vaistais“, – sako viceministrė K. Garuolienė.
Gydytojo vaidmuo ir gydymo pasirinkimas
Specialistai ragina vengti situacijų, kai pacientai klaidingai įsitikinę, kad vienas ar kitas naujas metodas yra universali išeitis. „Tik gydytojas gali nuspręsti, koks gydymas – chemoterapija, operacija ar kitas – yra efektyviausias konkrečiu atveju. Vėžio dariniai yra skirtingi savo kilme, sandara, jautrumu vienoms ar kitoms medžiagoms, todėl nėra vieno efektyviausio bendro gydymo būdo, tinkančio visiems atvejams. Daugeliui navikų imunoterapija būtų visiškai neveiksminga – ją taikant žmogus nepasveiktų. Jiems yra taikomi kiti, efektyvūs būdai”, – sako viceministrė K. Garuolienė.
Gydytojas onkologas chemoterapeutas A. Česas atkreipia dėmesį, kad vieno paciento skirtingų organų navikai gali reikalauti skirtingų terapijų, o kartais geriausią efektą duoda ilgiau žinomi gydymo būdai. „Tam pačiam žmogui skirtingų organų vėžys gali būti gydomas skirtingomis – konkrečiai jam efektyviomis – terapijomis.
Tad vėžys jau nebėra mirties nuosprendis – jis vis labiau traktuojamas kaip lėtinė liga, kurią galima valdyti ir su kuria galima ilgai ir kokybiškai gyventi. Tad tikrai negalime išskirti vieno kurio nors būdo kaip paties geriausio – kiekvienam navikui atskirai gydytojas nustato labiausiai tinkamą. Ir jis nebūtinai turi būti inovatyvus – anksčiau atrasti konkrečiu atveju gali būti daug efektyvesni. Imunoterapija skiriama onkologinių ligų gydymui plačiai, bet tikrai ne visoms onkologinėms ligoms ir ne visais atvejais”, – sako gydytojas onkologas chemoterapeutas A. Česas.
Kompensavimas ir prieinamumas
Imunoterapija Lietuvoje nėra naujiena: kompensuojamų biologinių vaistų skaičius auga, o valstybė remia tuos gydymo būdus, kurie įrodė savo efektyvumą ir naudingumą sveikatos technologijų vertinimo procese. „Tai gana brangus gydymas, tačiau jei gydytojas nustato, kad, atsižvelgiant į visas indikacijas ir kontraindikacijas, būtent jis yra pacientui efektyviausias, valstybė šį gydymą kompensuoja. Šiuo metu tiriama, kokius dar navikus galima gydyti sužadinant paties paciento imuninės sistemos reakcijas, tad tikėtina, kad imunoterapija onkologijoje bus taikoma vis plačiau. Tačiau tai nereiškia, kad ji tiks visiems pacientams be išimties. Kai kurie navikai yra įvardijami kaip imunologiškai „karšti”, tarkim, melanoma, plaučių vėžys. Tokiais navikais sergantiesiems imunoterapija gali būti veiksminga. Tuo tarpu imunologiškai „šaltiems” navikams imunoterapija neveiks”, – teigia R. Jančiauskienė.
Prieš pradedant gydymą svarbu aptarti alternatyvas, tikėtinus rezultatus ir galimas pasekmes su gydančiu onkologu bei komanda. Tik toks individualizuotas požiūris užtikrina geriausią paciento gydymo kokybę ir galimybes gyventi ilgiau bei kokybiškiau.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.