Pensijos išlieka viena aktualiausių temų šimtams tūkstančių Lietuvos gyventojų. Šiemet pensininkams svarbu žinoti ne tik tai, kiek didėja išmokos, bet ir kokiais atvejais galima gauti papildomas priemokas prie pensijos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei „Sodros“ duomenimis, pensijų dydžiai ir priemokų apskaičiavimo tvarka yra susieti su ekonominiais rodikliais, todėl dalies gyventojų gaunamos išmokos šiemet padidėjo.
Kokia yra vidutinė senatvės pensija?
Naujausiais duomenimis, vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2026 metais siekia apie 750 eurų. Tuo metu vidutinė senatvės pensija asmenims, sukaupusiems būtinąjį stažą, sudaro apie 810 eurų. Lyginant su ankstesniais metais, tai yra reikšmingas augimas.
Tačiau specialistai primena, kad realus kiekvieno žmogaus gaunamos pensijos dydis priklauso nuo individualios situacijos – darbo stažo, per gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų ir sukauptų apskaitos vienetų.
Nuo ko priklauso pensijos dydis?
Pensijos apskaičiavimui svarbūs keli pagrindiniai kriterijai. Vertinamas žmogaus sukauptas socialinio draudimo stažas, įgytų apskaitos vienetų skaičius, bazinės pensijos dydis ir apskaitos vieneto vertė. Kuo ilgesnis darbo stažas ir didesnės oficialios pajamos buvo per darbo metus, tuo didesnė gali būti ir senatvės pensija.
„Sodra“ taip pat primena, kad dirbantys pensininkai gali sulaukti pensijos perskaičiavimo, nes kiekvienais metais įvertinami papildomai sukaupti apskaitos vienetai ir stažas.
Kam priklauso pensijų priemokos?
Papildomos priemokos skiriamos mažiausias pensijas gaunantiems gyventojams. Jos mokamos tuomet, kai visų žmogaus gaunamų pensijų suma nesiekia nustatyto minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD).
2026 metais MVPD dydis siekia 468 eurus. Tai reiškia, kad būtinojo stažo sukaupę asmenys, kurių gaunamų pensijų suma nesiekia šios ribos, gali gauti papildomą priemoką.
Jeigu žmogus turi tik minimalų, bet ne būtinąjį stažą, priemoka apskaičiuojama proporcingai pagal sukauptą stažą.
Kodėl kai kurių gavėjų priemokos sumažėja?
Dalis pensininkų pastebi, kad po pensijų indeksavimo priemokos tampa mažesnės arba jų visai nebelieka.
Taip nutinka todėl, kad padidėjusi pensija gali viršyti nustatytą minimalių vartojimo poreikių ribą. Tokiu atveju valstybės mokama priemoka mažėja arba nebemokama visai.
Svarbu suprasti, kad tai nereiškia bendrų pajamų sumažėjimo – dažniausiai didesnę pensiją tiesiog pakeičia mažesnė priemoka.
Ką verta žinoti planuojantiems išeiti į pensiją?
Ekspertai primena, kad asmenys, jau įgiję teisę į senatvės pensiją, gali atidėti jos skyrimą arba mokėjimą. Už kiekvienus pilnus atidėjimo metus pensija padidinama 8 procentais, o maksimalus atidėjimo laikotarpis gali siekti penkerius metus.
Toks sprendimas gali būti naudingas žmonėms, kurie ir toliau dirba, gauna stabilias pajamas ir nori ateityje užsitikrinti didesnę senatvės pensiją.
Pensijų sistema ir toliau keičiasi
Gyventojams rekomenduojama reguliariai tikrinti savo duomenis asmeninėje „Sodros“ paskyroje, kur galima matyti sukauptą stažą, apskaitos vienetus bei preliminarią būsimos pensijos prognozę.
Nors vidutinės pensijos Lietuvoje nuosekliai auga, galutinis kiekvieno žmogaus gaunamos išmokos dydis ir toliau priklauso nuo jo darbo istorijos bei socialinio draudimo įmokų. Todėl specialistai ragina iš anksto domėtis savo sukauptomis teisėmis ir galimybėmis gauti papildomas priemokas.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.