Per menopauzę kūnas neatpažįstamai kinta? Gydytoja atskleidžia, kas iš tiesų vyksta ir kaip išsaugoti sveikatą

Daugeliui moterų menopauzės laikotarpiu tenka susidurti su kūno pokyčiais, ypač su svorio augimu. Nors dažnai šie pasikeitimai siejami su gyvenimo būdu ar mityba, gydytoja endokrinologė Inga Fomčenko pabrėžia, kad pagrindinės priežastys slypi giliau – hormoniniuose ir medžiagų apykaitos procesuose. Suprasti šiuos virsmus yra pirmas žingsnis siekiant veiksmingai valdyti svorį ir išlaikyti gerą savijautą.

Hormonų įtaka ir kūno virsmai

„Šiuo laikotarpiu vykstantys pokyčiai yra natūralus organizmo virsmas, tačiau tai turi tiesioginę įtaką moters sveikatai. Kūno sudėties pokyčius daugiausia lemia estrogenų sumažėjimas, kuris veikia riebalų ir raumenų masę, energijos balansą bei medžiagų apykaitą“, – aiškina I. Fomčenko.

Estrogenai, kurie vaisingame amžiuje reguliuoja daugelį kūno funkcijų, menopauzės metu ima drastiškai mažėti. Šis hormonų disbalansas sukelia grandininę reakciją, paveikiančią ne tik moters išvaizdą, bet ir bendrą organizmo būklę. Svarbu pažymėti, kad šie pokyčiai nėra vien tik kosmetinė problema – jie susiję su didesne tam tikrų ligų rizika.

Pokyčiai prasideda dar iki menopauzės: perimenopauzės etapas

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad kūno pokyčiai prasideda dar perimenopauzėje – laikotarpiu prieš paskutines menstruacijas. Būtent tuo metu sparčiausiai didėja riebalų masė ir mažėja liesoji, arba raumenų, masė.

„Tyrimai rodo, kad šie pokyčiai labiausiai išryškėja likus maždaug keliems metams iki menopauzės, jie daugumai moterų tęsiasi dar du metus po menopauzės, o po to – aprimsta, taipogi, ši kaita nėra tiesiogiai susijusi su amžiumi. Kitaip tariant, net ir nekeičiant gyvenimo būdo, organizme vyksta procesai, kurie keičia kūno sudėtį“, – sako endokrinologė.

Anot endokrinologės, kinta ne tik bendras riebalų kiekis, bet ir jų pasiskirstymas organizme. Jei vaisingame amžiuje moterims riebalai dažniau kaupėsi klubų ar šlaunų srityse, tai menopauzės laikotarpiu didesnė jų dalis ima kauptis pilvo srityje – didėja visceralinių riebalų kiekis.

Būtent visceraliniai riebalai laikomi metaboliškai aktyvesniais ir labiau susijusiais su įvairių ligų rizika, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligomis, antro tipo cukriniu diabetu.

Svarbu ne tik svoris, bet ir kūno sudėtis

Endokrinologė sako, kad vien kūno svorio stebėjimas ne visada leidžia objektyviai įvertinti vykstančius pokyčius. Net ir išlaikant panašų svorį gali kisti raumenų masė ir riebalų kiekis, o tai gali turėti reikšmingų pasekmių sveikatai.

„Kartais moteris nemato didelio svorio pokyčio, tačiau organizme vyksta reikšmingi sudėties pokyčiai – didėja visceralinių riebalų kiekis ir mažėja raumenų masė“, – sako gydytoja.

Šie pokyčiai susiję su didesne metabolinio sindromo, antro tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų bei kaulų mineralų tankio mažėjimo rizika. Dėl mažėjančios raumenų masės lėtėja medžiagų apykaita, gali silpnėti fizinis pajėgumas, didėti kritimų tikimybė ir ilgainiui atsirasti funkcinių sutrikimų.

Kompleksinė reabilitacija padeda valdyti pokyčius

Gydytoja sako, kad nors menopauzės laikotarpiu vykstantys pokyčiai yra natūralūs, jie nėra nekontroliuojami. Ankstyvas jų atpažinimas ir tinkamai parinktos priemonės leidžia reikšmingai sumažinti jų poveikį kasdieniam gyvenimui ir sveikatai.

„Vis dažniau moterims rekomenduojamos kompleksinės reabilitacijos programos, orientuotos į kūno sudėties ir fizinės būklės gerinimą“, – pasakoja I. Fomčenko.

Svarbu derinti jėgos treniruotes ir aerobinį fizinį aktyvumą bei individualiai pritaikytus pratimus, skirtus raumenų masei išlaikyti bei stiprinti. Tokia fizinė veikla padeda didinti raumenų masę, gerina kaulų mineralų tankį, mažina metabolinių ligų riziką ir teigiamai veikia bendrą savijautą.

„Atsižvelgiant į poreikį, Lietuvoje jau gali būti taikomos ir papildomos priemonės – fizioterapija, judesio terapija bei tokios technologijos kaip elektrostimuliacija, funkcinė magnetinė stimuliacija ar radiodažnio terapija, padedančios gerinti raumenų funkciją ir organizmo atsistatymą“, – teigia endokrinologė.

Anot jos, tokie sprendimai leidžia ne tik lengviau kontroliuoti svorį, bet ir mažinti su menopauze susijusias sveikatos rizikas bei išlaikyti geresnę gyvenimo kokybę. Šiame laikotarpyje itin svarbus bendras požiūris į sveikatą – fizinis aktyvumas, mityba ir reguliarus organizmo būklės vertinimas.

Subalansuota mityba – raktas į gerą savijautą

Gydytoja pabrėžia, kad nors fizinis aktyvumas yra svarbus, ne mažiau reikšmingą vaidmenį atlieka ir kasdienė mityba bei hormonų nulemiami apetito pokyčiai. Perimenopauzės laikotarpiu organizme vykstantys pokyčiai gali keisti alkio jausmą ir maisto pasirinkimus, todėl tampa sudėtingiau išlaikyti įprastus mitybos įpročius.

„Sumažėjus estrogenų kiekiui, gali padidėti apetitas ir keistis sotumo pojūtis, todėl natūraliai didėja suvartojamo maisto kiekis. Dėl to svarbu sąmoningai planuoti mitybą, rinktis maistingus produktus ir užtikrinti pakankamą baltymų kiekį“, – sako I. Fomčenko.

Pasak gydytojos, baltymai padeda ilgiau išlaikyti sotumą, palaikyti raumenų masę ir prisideda prie stabilesnės medžiagų apykaitos. Taip pat svarbu pasirūpinti vitaminu D ir kalciu, kurie būtini kaulų stiprumui ir gali padėti mažinti osteoporozės riziką.

Hormoniniai pokyčiai ir jų įtaka psichoemocinei būklei

Perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu moters organizme vykstantys reikšmingi hormoniniai pokyčiai daro įtaką ne tik fizinei, bet ir psichoemocinei būklei. Dėl to dažnai pasireiškia nuotaikų svyravimai, padidėjęs dirglumas, nerimas, miego sutrikimai ir nuovargis.

„Šie pakitimai gali turėti tiesioginį poveikį kūno sudėčiai: padidėjęs streso hormono kortizolio kiekis skatina riebalų kaupimąsi, ypač pilvo srityje, o sutrikęs miegas ir emocinis disbalansas gali didinti apetitą bei keisti mitybos įpročius. Mokslinių tyrimų duomenimis depresijos rizika perimenopauzėje gali būti 2–4 kartus didesnė nei vaisingame amžiuje“, – teigia I. Fomčenko.

Savijautai gerinti svarbūs reguliarus fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, subalansuota mityba ir streso valdymas. Esant ryškesniems simptomams, naudinga kreiptis į specialistus – gydytoją ar psichologą, kurie gali pasiūlyti individualiai pritaikytas pagalbos priemones.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 3 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *