Ketvirtadienį Seimas priėmė pataisas, kurios pakeičia Medicinos praktikos įstatymą: papildomos valstybės finansuojamos rezidentūros vietos bus skirtos gydytojams, įsipareigojantiems penkerius metus po studijų dirbti regionuose, kur trūksta tam tikros kvalifikacijos specialistų. Sprendimas jau sukėlė stiprią medikų bendruomenės reakciją – jaunųjų gydytojų atstovai jį vadina populistiniu ir žada kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Ką numato pakeitimai
Pataisos numato, kad prie esamų valstybės finansuojamų rezidentūros vietų (šiuo metu jų yra 385) bus pridėtos papildomos pozicijos. Į jas bus priimami būsimi gydytojai su įsipareigojimu po rezidentūros baigimo penkerius metus dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje toje apskrityje, kurioje yra gydytojų trūkumas. Naujos normos įsigalios nuo kitų metų. Jos pristatomos kaip skubus žingsnis spręsti regioninį specialistų stygių ir užtikrinti paslaugų prieinamumą mažesniuose miestuose bei rajonuose.
Medikų reakcija ir pagrindiniai argumentai
Jaunųjų gydytojų asociacijos vadovas Laurynas Maciulevičius griežtai kritikuoja sprendimą: „Sprendimas yra neapgalvotas, sprendžiantis paviršutines problemas, neįsigilintas. Tai yra populistinis sprendimas. Mes nepalaikome ir imsimės visų priemonių, kad dar galėtume užkirsti tam kelią.
Planuojame kreiptis į politikus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir savo ruožtu toliau diskutuoti su medikų bendruomene”, – sako medikų atstovas. Kritikai pabrėžia, kad teisės aktas parengtas be išsamaus socialinio ir teisinio poveikio vertinimo, ir kelia riziką neteisingiems precedentams darbo santykiuose.
Buvęs Joniškio ligoninės direktorius Martynas Gedminas pripažįsta, kad rezidentūros plėtra gali padėti mažinti specialistų stygių, tačiau perspėja dėl įgyvendinimo prieštaravimų: „Problemą reikia spręsti ir rezidentūros studijos yra vienas iš sprendimų, bet šitas sprendimas yra pusiau skustas, pusiau luptas, nes mes nežinome, kaip jis bus įgyvendintas. <...> O pats tas žodis „atidirbti“ sukelia negatyvų kontekstą”. Jis taip pat ragina žvelgti į užsienio praktikas, kur studentai ir rezidentai natūraliai rotuojami tarp institucijų, o ne pririšami prie regioninio paskyrimo.
Be to, Maciulevičius įspėja apie galimas prastesnes darbo sąlygas ir teisines problemas: „Turbūt baisiausia įvairūs precedentai įvairiems teisminiams procesams, kaip jau parodė praktika, kai buvo sudarytos panašios sutartys. Nebūtinai žinome, kad bus užtikrintos geros darbo sąlygos. <...> Jei tas modelis įsigalios ir pasirinkę tokį kelią rezidentai susidurs su problemomis, pasistengsime suteikti pagalbą teisiniais klausimais”.
Politinės ir praktinės pasekmės
Debatai Seime atskleidė skirtingas politines nuostatas: pataisas palaikė dauguma parlamentinių frakcijų, o opozicija ragina svarstyti alternatyvas ir net kviečia Konstitucinį Teismą vertinti, ar tokios priemonės nesudaro išskirtinių sąlygų vienai profesinei grupei. Kritikų nuomone, jei sprendimas nusistovės, jis gali tapti precedentu kitoms sritims, pavyzdžiui, mokytojams ar inžinieriams, ir pakeisti jauno specialisto pasirinkimų laisvę bei gyvenimo planus.
Reikalingas tolesnis dialogas su medikų bendruomene, savivaldybėmis ir teisės ekspertais, kad priemonės būtų veiksmingos, teisiškai tvarios ir užtikrintų tinkamas darbo sąlygas regionuose. Be to, verta giliau analizuoti sėkmingas užsienio praktikas, kur karjeros skatinimo priemonės derinamos su infrastruktūros ir finansinių paskatų paketais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.