Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos tebėra skaudi realybė ir, deja, dažniausia mirties priežastis. Vien 2022 metais jos pasiglemžė beveik 21 tūkstančio gyvybių. Šalies kardiologai, matydami šią tendenciją, skambina pavojaus varpais ir perspėja apie didžiulius iššūkius, su kuriais susiduria tiek pacientai, tiek pati sveikatos priežiūros sistema.
Kas labiausiai neramina kardiologus?
Kardiologas Pranas Šerpytis atkreipia dėmesį į kelis kritinius aspektus. Pirmiausia, tai vėlyva reakcija į ūmius širdies sutrikimus. „Jei pradėsime nuo miokardo infarkto, kreipiamasi ne laiku. Pirmos valandos yra auksinės, kada reikia važiuoti į skubios pagalbos skyrių, kviesti greitąją“, – pabrėžia P. Šerpytis. Antra, kardiologams nerimą kelia daugybė užleistų ligų, prie kurių, pasak specialisto, prisidėjo ir kovido pandemija. Matoma vis daugiau komplikuotų atvejų, reikalaujančių intensyvesnės terapijos.
Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų paplitimas yra gerokai didesnis nei daugelyje Europos valstybių. Ši situacija, anot profesoriaus, susijusi su nacionalinės sveikatos politikos ypatumais ir nuolat reformuojama sveikatos priežiūros sistema, kurioje delsiama pasirūpinti ligų profilaktika. „Pas mus prevencinės programos buvo pradėtos per vėlai. Svarbus ir žmonių požiūris į savo sveikatą. Mes patys esame jos šeimininkai, nėra prižiūrėtojų“, – teigia P. Šerpytis, lygindamas situaciją su Vokietija ir Švedija, kur miokardo infarktų ir mirtingumo nuo širdies ligų rodikliai yra daug mažesni.
Pagrindiniai širdies priešai: stresas, kraujospūdis ir cholesterolis
Profesorius P. Šerpytis nuolat akcentuoja, kad širdžiai ypač kenkia stresas. Šiuolaikinio žmogaus gyvenimo tempas, nuolatiniai technologijų dirgikliai apsunkina atsipalaidavimą. „Lėtinis stresas griaužia mūsų kraujagysles. Tada atsiranda kraujospūdis, keičiasi lipidų apykaita, vyksta kiti procesai“, – aiškina gydytojas. Todėl pozityvus požiūris į gyvenimą ir gebėjimas valdyti stresą yra gyvybiškai svarbūs.
Dar vienas tylus, bet mirtinai pavojingas priešas – aukštas kraujospūdis (arterinė hipertenzija).
Jeigu ji negydoma, insulto rizika padidėja net 10 kartų, o miokardo infarktas ištinka 6 kartus dažniau. Būtent dėl to itin svarbu reguliariai matuotis kraujospūdį. Pastebėjus pokyčius, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ir, jei paskiriami vaistai, griežtai laikytis jų vartojimo nurodymų.
Aukštas cholesterolio kiekis taip pat neigiamai veikia širdies veiklą. Nors sveika mityba ir fizinis aktyvumas yra pagrindinė apsauga, kartais be medikamentų neapsieinama. P. Šerpytis pabrėžia, kad kompensuojami vaistai padeda kontroliuoti ligą, tačiau ir pacientas privalo laikytis gydytojo rekomendacijų.
Prevencija prasideda nuo vaikystės ir kasdienio judėjimo
Moksliniai tyrimai rodo, kad sveikos gyvensenos įgūdžius reikia diegti nuo pat vaikystės. Gydytojas džiaugiasi tokiomis iniciatyvomis kaip Vilniuje vykdoma programa „Tuk tuk, širdele“, kurios metu jaunieji medikai švietimo įstaigose moko vaikus apie širdies ligų rizikos veiksnius.
Fizinis aktyvumas yra ne tik puiki streso mažinimo priemonė, bet ir esminė apsauga nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Profesorius P. Šerpytis atkreipia dėmesį į visuomenės požiūrį: „Jeigu žmogus nesivalo dantų, jam iš burnos sklinda blogas kvapas, sakome, kad jis yra labai nekultūringas, apsileidęs. Bet jei žmogus nejuda, tai visuomenė jį pakenčia.“ Jis ragina ne tik patiems judėti, bet ir skatinti artimuosius, pavyzdžiui, švęsti gimtadienius surengiant žygį.
Sveikatos sistemos iššūkiai ir prieinamumas
Nepaisant prevencinių programų svarbos, sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje turi ir trūkumų. P. Šerpytis atvirai kalba apie ribotą kardiologų prieinamumą, ypač regionuose. „Žmonės serga ne tik Vilniuje, bet ir rajonuose. Jie irgi turėtų gauti pakankamą medicinos priežiūrą“, – akcentuoja profesorius, ragindamas ieškoti sprendimų, kaip efektyviau organizuoti medicininę pagalbą visoje šalyje.
Apibendrinant, norint sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų naštą Lietuvoje, būtina kompleksinė prieiga: savalaikė prevencija nuo vaikystės, atsakingas požiūris į savo sveikatą, reguliari rodiklių stebėsena ir patikimesnė, prieinamesnė sveikatos priežiūros sistema.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.