Santaros klinikos, viena didžiausių ir svarbiausių šalies gydymo įstaigų, atsidūrė dėmesio centre po išsamaus centralizuoto vidaus audito. Net penkis mėnesius trukęs tyrimas, vykęs nuo 2025 m. liepos 2 d. iki lapkričio 28 d., pagaliau pateikė išvadas, kurios, pasak Santaros klinikų generalinio direktoriaus Tomo Jovaišos, patvirtino ankstesnes įstaigos įžvalgas: jokių „paslėptų skeletų“ rasta nebuvo, o finansinius sunkumus nulėmė sisteminės problemos.
Finansinių iššūkių šaknys
Audito ataskaita aiškiai parodė, kad neigiamą pirmojo ketvirčio rezultatą lėmė ne pavieniai netinkami sprendimai, o kompleksiniai struktūriniai veiksniai. Tarp pagrindinių priežasčių įvardijami įsipareigojimai, kylantys iš Šakos kolektyvinės sutarties, nepakankamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pajamų indeksavimas ir kritiškai svarbių, tačiau nuostolingų paslaugų teikimas. Būtent tokios paslaugos kaip 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę teikiama pagalba vaikams ir gimdyvėms, infarkto ir insulto klasterių veikla yra būtina visuomenei, tačiau generuoja finansinius nuostolius dėl esamo finansavimo modelio.
„Auditas jokių „paslėptų skeletų“ nerado. Priešingai, jis patvirtino tai, apie ką kalbėjome patys: problemos yra sisteminės, o pasirinkta modernios vadybos kryptis yra teisinga“, – pranešime žiniasklaidai pabrėžė T. Jovaiša.
Vadybos pokyčių rezultatai
Nuo generalinio direktoriaus kadencijos pradžios Santaros klinikose pradėtas diegti šiuolaikinis, duomenimis grįstas valdymo modelis jau duoda apčiuopiamų rezultatų. Įstaigos vadovo teigimu, jau pavyko stabilizuoti finansus, didinti paslaugų apimtis ir reikšmingai sutrumpinti pacientų laukimo eiles.
Konkretūs skaičiai iliustruoja šiuos pokyčius: „Per 2025 metus pavyko reikšmingai sumažinti metų pradžioje fiksuotą 6,5 proc. biudžeto deficitą iki 3,2 proc. metų pabaigoje. Laukiančiųjų įvairių specialistų pirminės konsultacijos skaičius, lyginant 2025 m. ir 2026 m. sausio mėnesius, sumažėjo 60 proc., 50 proc. išaugo per žaliuosius koridorius registruojamų pacientų skaičius. Šiuo metu konsultacijai dėl organų onkologijos patenkama per 7,1 kalendorinės dienos, o dėl hematologinės onkologijos – per 5 kalendorines dienas.
Bendras teikiamų paslaugų prieinamumas išaugo daugiau nei 5 proc. Tai rodo, kad modernūs vadybiniai sprendimai duoda tiesioginę naudą pacientams ir visai sveikatos sistemai“, – teigė T. Jovaiša.
Audito rekomendacijos ir ateities vizija
Audito išvadose buvo pateiktos vidutinio ir mažo reikšmingumo rekomendacijos, kurių didžioji dalis jau yra įgyvendintos arba sparčiai įgyvendinamos. Tarp svarbiausių žingsnių – patvirtintas nuostolių mažinimo planas, stiprinama finansinių sprendimų kontrolė, diegiami skaitmeniniai veiklos ir finansinių rodiklių stebėsenos įrankiai bei vykdoma procesų ir struktūros peržiūra. Vidutinio reikšmingumo rekomendacijos apima būtinybę derinti reikšmingus finansinius ir investicinius įsipareigojimus su įstaigos dalininkais, periodiškai teikti informaciją apie nuostolių mažinimo plano įgyvendinimą ir peržiūrėti bei atnaujinti apskaitos politiką.
Mažo reikšmingumo rekomendacijos, skirtos efektyvumo didinimui, apima nutolusių padalinių veiklos efektyvumo įvertinimą ir optimizavimo galimybes bei administravimo ir atskirų veiklos procesų kaštų–naudos analizę, siekiant lankstesnio procesų organizavimo ir administracinių kaštų mažinimo.
„2026 metų tikslas – užtikrinti tvarią, finansiškai subalansuotą ir pacientams prieinamą tretinio lygio sveikatos priežiūrą. Audito išvados patvirtino, kad pasirinkta modernios, skaidrios ir rezultatais grįstos vadybos kryptis yra teisinga. Nuosekliai ją taikant, galima ne tik stabilizuoti finansus, bet ir reikšmingai pagerinti paslaugų prieinamumą bei kokybę visos šalies mastu“, – apibendrino Santaros klinikų generalinis direktorius Tomas Jovaiša.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.