Stabligė – tai itin pavojinga bakterinė infekcija, kurią sukelia Clostridium tetani bakterijos. Šios bakterijos gyvena žolėdžių gyvulių ir žmonių žarnyne, o kartu su išmatomis patenka į dirvožemį. Stabligės sukėlėjai yra ypatingai atsparūs aplinkos poveikiui – jie gali išlikti gyvybingi daugelį metų net esant karščiui, šalčiui ar tiesioginei saulės šviesai. Užsikrėtimo rizika ypač išauga susižeidus ir turint pažeistą odos paviršių, per kurį bakterijos patenka į organizmą. Ši liga dažniausiai pasireiškia šiltuoju metų laiku, kai daugiau laiko praleidžiama gamtoje, o užterštos žaizdos ir gyvūnų įkandimai tampa pagrindiniais infekcijos vartais.
Stabligė nėra užkrečiama tiesioginiu kontaktu su sergančiuoju, todėl aplinkiniai nuo užsikrėtusio žmogaus neužsikrečia. Tačiau užsikrėtusios bakterijos pradeda gaminti stiprų nervų sistemą paveikiantį egzotoksiną, kuris blokuoja cheminius junginius, reguliuojančius raumenų atsipalaidavimą. Dėl šios priežasties atsiranda skausmingi raumenų spazmai, traukuliai ir netgi sunkios kūno deformacijos, kurioms būdingi specifiniai simptomai.
Stabligės simptomai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį
Pirmieji stabligės požymiai paprastai išryškėja per kelias dienas ar savaites nuo užsikrėtimo. Dažnai ligos pradžioje jaučiamas skausmas ar diskomfortas aplink žaizdą, o vėliau gali prasidėti pažeistos galūnės trūkčiojimai. Temperatūra dažniausiai išlieka normali arba nežymiai pakyla, todėl ligos svarbą dažnai apsunkina neįprasti požymiai.
Trizmas – vienas iš žinomiausių stabligės simptomų, kai stipriai įsitempia kramtomieji raumenys, todėl pacientui tampa sunku net prasižioti. Taip pat pasireiškia vadinamoji sardoniška šypsena, kuomet susiraukia kakta, pakeliami antakiai, sukandami dantys, ir akys būna beveik užmerktos. Sunkesniais atvejais pasireiškia opistotonusas, reiškiantis nugaros raumenų įsitempimą, kuomet galva atlošiama atgal, o kūnas įgauna išlenktą padėtį.
Sunki ligos eiga gali sukelti raumenų, sausgyslių ir net kaulų plyšimus ar lūžius. Taip pat dėl kvėpavimo ir rijimo raumenų spazmų atsiranda net kvėpavimo nepakankamumo grėsmė, todėl laiku nesuteikus gydymo, stabligė gali būti mirtina.
Kaip gydoma stabligė ir kodėl svarbi vakcinacija?
Patekus į gydymo įstaigą su įtariama stabligės infekcija, gydytojas pirmiausia įvertina žaizdos būklę, skiria antibiotikus stabligės sukėlėjams naikinti, o taip pat antitetaninį serumą, neutralizuojantį bakterijų išskirtą toksiną. Be to, stengiamasi suvaldyti ligos simptomus, skiriamas simptominis gydymas dėl raumenų spazmų ir traukulių.
Vis dėlto pati veiksmingiausia stabligės prevencijos priemonė yra profilaktinė vakcinacija. Lietuvoje kūdikiai skiepijami pagal vaikų skiepų kalendorių – pirmieji skiepai atliekami 2, 4, 6 ir 18 mėnesių amžiuje, vėliau atliekami stiprinamieji skiepai 6–7 ir 15–16 metų. Suaugusiesiems rekomenduojama vakcinacija kas dešimt metų, nes imunitetas palaipsniui silpsta.
Nėščioms moterims taip pat rekomenduojama skiepytis trečiajame nėštumo trimestre (27–36 savaitę), siekiant apsaugoti naujagimį nuo kokliušo, nes atskira kokliušo vakcina Lietuvoje nėra, todėl naudojama kombinuota vakcina nuo stabligės, difterijos ir kokliušo. Be to, skubioji vakcinacija skiriama ir po susižeidimo asmenims, kurių vakcinacija nėra nauja arba neaiški.
Prevencija ir svarba neatidėliotinai kreiptis pagalbos
Stabligė – liga, kuriai būdinga sudėtinga ir pavojinga eiga, todėl kiekvienas įtariamas simptomas reikalauja skubaus gydytojo įvertinimo. Negydoma stabligė beveik visais atvejais baigiasi mirtimi. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu tinkamai prižiūrėti žaizdas, vengti susižalojimų, o drabužių ir aplinkos higieną laikyti pagrindine apsauga nuo infekcijos.
Net ir persirgus stabligė imunitetas nėra pakankamas išvengti pakartotinės infekcijos, todėl skiepijimasis turi būti nuoseklus ir reguliariai atnaujinamas. Žinios apie ligos požymius ir tinkama profilaktika leidžia saugiai mėgautis gamta ir sumažinti riziką susirgti šia sunkia liga.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.