Greitkelis nuo skrandžio iki smegenų
Moksliniai tyrimai rodo, kad daug informacijos iš žarnyno per nervų sistemą keliauja tiesiai į smegenis ir atvirkščiai, todėl nenuostabu, kad emocinė žmogaus savijauta gali paveikti ir virškinamojo trakto būklę. Pasak gydytojos gastroenterologės Sandros Strainienės, stresas sukelia rėmenį, nevirškinimo pojūtį, pykinimą, vėmimą, viduriavimą, vidurių užkietėjimą, pilvo skausmus, atsiranda erozijos, opos.
Dažnai streso veikiamas žmogus negali savęs kontroliuoti ir tiesiog prisikemša (angl. stress-eating). Įtampai užsitęsus gali išsivystyti tokios ligos kaip dirgliosios žarnos sindromas, gastroezofaginio refliukso liga, gastritas, opaligė ar funkcinė dispepsija. Taip pat esama ligų, kurių stresas tiesiogiai nesukelia, bet gali išprovokuoti paūmėjimus, pavyzdžiui, uždegimines žarnyno ligas.
Kodėl emocijos „nusėda“ virškinimo sistemoje?
Gydytoja S. Strainienė paaiškina fiziologinį šio reiškinio mechanizmą: „Streso metu organizme išsiskiria hormonai ir neurotransmiteriai, kurie neigiamai veikia žarnyno motoriką. Be to, nervinė įtampa daro įtaką žarnyno mikrobiotai, gali sutrikdyti jos balansą, sukeldama virškinamojo trakto diskomfortą. Stresas priverčia aktyvuotis visas raumenų grupes, mes viską imame daryti greičiau – valgydami mažiau kramtome ir dažniausiai „suryjame“ maistą su visomis blogomis emocijomis bei papildomu oru, o tai sukelia rėmenį, raugėjimą, paūmina gastroezofaginio refliukso ligą“.
Statistika rodo, kad su šiomis problemomis dažniau susiduria didmiesčių gyventojai. Dirgliosios žarnos sindromas mieste kamuoja 13,7 proc. žmonių, kai kaimo vietovėse šis rodiklis siekia 9,9 proc. „Compensa Vienna Insurance Group“ duomenimis, net 16 proc. klientams atliekamų instrumentinių tyrimų sudaro echoskopijos, skirtos būtent virškinimo problemoms spręsti.
Stebuklingos piliulės nėra – reikalingas kompleksinis požiūris
Susidūrus su streso sukeltomis problemomis, geriausiai padeda gyvenimo būdo pokyčiai. Svarbu rytą pradėti ne nuo kavos ant tuščio skrandžio, o nuo vandens stiklinės, bei vengti persivalgymo prieš miegą.
„Atmetus organines virškinamojo trakto negalavimų priežastis, neretai gydymo procese prireikia bendradarbiavimo su psichikos sveikatos specialistais. Darbas su savimi, įtampos mažinimo, kvėpavimo pratimai, dienos režimo laikymasis, masažai, joga, sportas – visos šios priemonės pagerina ne tik emocinę, bet ir virškinamojo trakto būklę. Svarbu rasti, kur išlieti susikaupusias neigiamas emocijas. Stebuklingo vaisto pagerinančio virškinamojo trakto veiklą nėra. Visuomet reikalingas kompleksinis požiūris“, – patarė S. Strainienė.
Kvėpavimo galia: paprastas pratimas ramybei atstatyti
Sąmoningo kvėpavimo mokytoja Justina Sajė teigia, kad specialios kvėpavimo praktikos padeda ne tik suvaldyti stresą, bet ir stiprinti imunitetą ar detoksikuoti organizmą. „Visos kvėpavimo technikos gerina bendrą savijautą, nuotaiką, didina pasitikėjimą savimi, reguliuoja autonominę nervų sistemą, padeda paleisti įtampas, mažina streso lygį, didiną kūrybiškumą, detoksikuoja organizmą“, – vardijo J. Sajė.
Vienas efektyviausių būdų nusiraminti – „Dėžutės kvėpavimas“. Įsivaizduodamas dėžutę, žmogus keliauja jos kraštinėmis: keturias sekundes įkvepia, keturias sekundes sulaiko kvėpavimą, keturias sekundes iškvepia ir vėl keturias sekundes sulaiko. Kasdien praktikuojami bent 15 minučių trukmės sąmoningo kvėpavimo seansai gali padėti apsaugoti virškinimo sistemą nuo neigiamo streso poveikio.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.