Genai ir amžius išlieka svarbiausiais prostatos vėžio rizikos veiksniais, tačiau mityba ir gyvenimo būdas gali ženkliai prisidėti prie ligos prevencijos arba jos rizikos mažinimo. Tinkamai parinktas maisto racionas papildytas tam tikromis maistinėmis medžiagomis bei reguliari medicininė priežiūra leidžia atitolinti ligos pradžią arba sumažinti vėžio vystymosi tikimybę.
Pagrindiniai maisto komponentai ir jų reikšmė
Viena svarbiausių rekomendacijų – sumažinti transriebalų ir sočiųjų riebalų suvartojimą. Vietoje jų verta rinktis sveikuosius riebalus: riebias žuvis, žuvų taukus, avokadus, sėklas ir riešutus. Omega-3 riebalų rūgštys mažina uždegimą, palaiko imuninę sistemą ir yra susijusios su mažesne tam tikrų onkologinių ligų rizika. Reguliarus riebių žuvų (lašiša, silkė) vartojimas bei linų, chia sėklų įtraukimas į dienos racioną – paprasti žingsniai, kuriuos galima pradėti taikyti iš karto.
„Mikroelementas selenas gali sumažinti prostatos vėžio riziką. Jo gausu tokiuose maisto produktuose kaip baltos žuvys, lašiša, austrės, kvietiniai miltai, perlinės kruopos. Taip pat galite vartoti multivitaminus, kurių sudėtyje yra seleno. Tik svarbu žinoti – atskirai jo vieno vartoti nepatartina, nes tokiu atveju gali išaugti cukrinio diabeto rizika“, – pataria E. Skalandis.
Vitaminas E taip pat siejamas su galimu apsauginiu poveikiu. Jo šaltiniai – lazdynų riešutai ir migdolai. Paprasta rekomendacija – suvalgyti vieną saują riešutų per dieną, kad būtų užtikrintas nuolatinis šio antioksidanto tiekimas organizmui. Visgi svarbu nepristatyti vien tik maisto papildų be gydytojo konsultacijos.
Konkrečių produktų įtaka
„Prevencinį poveikį nuo prostatos vėžio gali turėti ne tik vitaminai, bet ir konkretūs maisto produktai. Vieni iš jų – sojos produktai. Pavyzdžiui, edamame pupelės, sojų varškė ir pienas savyje turi daug augalų hormonų izoflavonų, kurie mažina testosterono kiekį. O kuo jo mažiau mūsų organizme, tuo mažesnė tampa ir vėžinių ląstelių augimo tikimybė“, – pasakoja E.
Skalandis. Sojų izoflavonai gali veikti kaip švelnūs estrogeniniai junginiai ir taip koreguoti hormonus, todėl sojos produktų įtraukimas į racioną gali būti naudingas kaip prevencinė priemonė.
Citrusiniai vaisiai, ypač greipfrutas, nurodomi dėl pektino ir tirpiųjų skaidulų, kurios gali „surišti“ hormonus kraujyje ir padėti mažinti testosterono prieinamumą vėžinių ląstelių augimui. Paprasta kasdieninė praktika – pusė greipfruto ar porcija kitų citrusinių vaisių – gali būti naudinga dalis subalansuotos mitybos.
Žalioji arbata yra puikus antioksidantų, ypač EGCG, šaltinis. Šis polifenolis saugo ląsteles nuo oksidacinio streso ir gali sulėtinti vėžinių procesų vystymąsi, todėl verta apsvarstyti žaliosios arbatos įtraukimą į kasdienius įpročius.
Profilaktinė patikra – ne mažiau svarbi
Prevencinė mityba yra svarbi, tačiau ji neatstoja reguliarių medicininių patikrinimų. Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa paprastai rekomenduojama vyrams nuo 50 iki 69 metų, o turint šeimos anamnezę – pradėti patikras nuo 45 metų. „Net jeigu esate jaunesnis arba savo šeimoje neturėjote prostatos ligų atvejų, labai raginu vos pajutus bet kokį šlapinimosi diskomfortą neignoruoti jo ir nedelsiant kreiptis į savo gydytoją. Laiku atliktas tyrimas gali jums padėti rasti prostatos vėžį dar ankstyvoje stadijoje ir taip padidinti sėkmingo gydymo tikimybę“, – pataria E. Skalandis.
Apibendrinant: subalansuota mityba, orientuota į omega‑3, seleną, vitaminą E, sojos produktus, citrusus bei žaliąją arbatą, kartu su reguliariais sveikatos patikrinimais, sudaro sistemingą požiūrį į prostatos vėžio prevenciją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.