15 metų po tragedijos: Drąsiaus Kedžio žodžiai, kurie kerta iki kaulų smegenų

Praėjus 15 metų nuo Drąsiaus Kedžio mirties, Lietuvoje vėl prisimenama jo tragiška istorija ir žodžiai, parašyti kovojant už tiesą. Kaina, kurią sumokėjo Drąsius, gindamas savo dukrelę ir stengdamasis atskleisti pedofilijos tinklą, buvo jo paties gyvybė. Šiandien vėl grįžtame prie jo minčių, kurios ir po tiek laiko išlieka šiurpios ir aktualios.

Drąsiaus Kedžio laiškas: „Laiškas niekam…“

„Mano keturių metų amžiaus dukros pasakojimai apie nuogus vyrus, dukros nurengimą nuogai, jos laižymą ir prašymą juos laižyti, didelius „sysalus” (kaip ji vadina lytinius organus), bėgantį kremą, tepimą jos su tuo „tikru” kremu, išbėgus kremui „sysalo” pasidarymą visai mažu, „sysalo” kišimą jai į burną, tampymą pirmyn atgal, garsų rėkimą, „sysalo” kišimą ir tampymą kambaryje, vonioje, tualete … visur, visada, šimtus kartų, kai ji būdavo pas savo „Mamą” savaitgaliais, net dukros Krikšto dieną, nejaudina nei vieno ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno.

Juk nieko čia neatsitiko. Mergaitė gyva. O motina turėjo iš ko gyventi, gaudama pinigus iš tų su dideliais sysalais.“

Teisinės sistemos abejingumas ir prokurorų sprendimai

Drąsius Kedys laiške pabrėžė, kad trys jo vaiko apklausos apie seksualinio prievartavimo aplinkybes, kai įstatymas reglamentuoja vaiką apklausti ne daugiau kaip vieną kartą, bei mažametės dukros atlikta kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, davusi kategorišką išvadą, jog dukra gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, o padidintas polinkis fantazuoti jai nenustatytas, dešimt apklausose dalyvavusių psichologų, kurie nesugebėjo atskleisti vaiko „melo”, šioje teisinėje valstybėje nieko nereiškia.

„Kategoriškas prokurorų reikalavimas vėl ir vėl tirti vaiką, kai vaikas apklaustas ir ištirtas, jiems leidžia priimti nutarimą – vaikas nebuvo seksualiai prievartaujamas. Aš nežinau, gal aš kaip tėvas kitomis akimis žiūri ir kitaip suprantu mergaitės žodžius, kuriuos ji kartojo apklausų, ekspertizės metu.

Bet gal yra Lietuvoje žmonių, kurie tokius vaiko žodžius kitaip suprasti nebegali – tai yra pati šlykščiausią prievarta, išsigimėlių, iškrypėlių, pedofilų orgijos… Aš nežinau, gal „kvalifikuoti” prokurorai mato kitaip…“

Įvardinti asmenys ir asmeninė tragedija

Laiške buvo įvardinti ir asmenys, kuriuos Drąsius Kedys kaltino dalyvavus orgijose: Pilietinės demokratijos partijos prezidiumo narys, Seimo nario V. Muntiano buvęs visuomeninis patarėjas, Darbo partijos Kauno skyriaus buvęs vadovas Andrius Ūsas, Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius ir trečias, kaip dukra pasakoja, jų draugas šviesių plaukų Aidas. „Man jie visi – pedofilai. Aš niekad gyvenime nepamiršiu keturių metų dukros klausimo man, 36 metų tėvui, pasakojant apie jų smirdančius šikalais „sysalus”, iš jų bėgančius kremus: „Tai ką tu tėte lėliukas, nieko nesupranti ?”

Kova prieš vėją ir sistemos užkulisiai

Drąsius Kedys suprato, kad susidūrė su galingais asmenimis, esančiais valdžioje, politikoje ir teisme. „Aš visiems linkiu, kad niekad gyvenime nesusitiktumėte su tokiais… Už šitą mano „išgalvotą” šmeižtą man iškelta baudžiamoji byla, prašoma priteisti milijoną litų „neturtinei žalai” atlyginti… Kaip viskas pasibaigtų, bet aš niekad netylėsiu: dėl savo išprievartautos mažametės dukros, dėl tų vaikų, kurie jau buvo išprievartauti ir tų, kurie šių iškrypėlių nenubaudus, dar bus. Gal perskaitę mano žodžius, atsilieps šių iškrypėlių aukos ar jų artimieji.“

Visi Drąsiaus prašymai prokurorams buvo atmetami. Prašymas apklausti orgijose dalyvavusį apygardos teisėją prokuroro Kiuršino atmestas, motyvuojant, kad informacija nėra patikrinta proceso veiksmais, o atpažinimo būdas neatliktas pagal LR BPK normas. „Aš jau nieko nebesuprantu: ar aš kaip nukentėjusios mažametės įstatyminis atstovas galiu turimą informaciją patikrinti proceso veiksmais, ar aš galiu atpažinimą atlikti pagal LR BPK normas, ir apskritai, aš nesuprantu, ar mažametės nurodytų asmenų, kurie lankėsi jos seksualinio prievartavimo vietoje, parodymai gali turėti reikšmę baudžiamojoje byloje. Tai yra ne mano galimybės, bet ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų, gaunančių atlyginimą iš valstybės, prievolės imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką butų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.“

Drąsius Kedys taip pat stebėjosi, kad jo skundai dėl prokuroro A. Kiuršino veiksmų, adresuoti Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui K. Betingiui ir Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui A. Valantinui, buvo išspręsti to paties prokuroro A. Kiuršino. „Kur kreiptis, ką daryti, kaip kovoti su pedofilais, aš jau nebežinau.“

Konstitucijos pažeidimas ir viltis

Pagrindinis nacionalinis teisės aktas – Lietuvos Respublikos Konstitucija – įtvirtina bendrąsias nuostatas dėl žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei konstitucinę valstybės pareigą saugoti ir globoti vaikystę, ginti vaikus. Prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Konstitucijoje ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.

„Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Prokurorių G. Ročienės, R. Čivinskaitės, A. Kiuršino, K. Betingio pastangos daryti viską, o tiksliau – nieko nedaryti – kartojasi ir kartojasi. Aš dar noriu tikėti, kad šioje supuvusioje teisinėje valstybėje yra sąžiningų ir dorų pareigūnų, kurie padarytų viską, kad pedofilai ir iškrypėliai gautų užtarnautą bausmę. Toks, koks atliekamas šiuo metu ikiteisminis tyrimas, yra pakartotinė trauma tiek mano mažametei dukrai, tiek man, tiek mano tėvams.“

Paskutinis šauksmas: pagalbos prašymas

Drąsius Kedys baigė savo laišką skaudžiu pagalbos šauksmu:

„Jeigu šiame laiške kas nors supratote kas vyksta nepriklausomoje Lietuvoje, prašau ką nors darykite, prašau kaip nors padėkite. Jei apskritai įmanoma dar kuo nors padėti. Nes nei Ročienės, nei Čivinskaitės, nei Kiuršinai, nei Betingiai jau niekada nepadės. Jie svajoja, pabaigus „garbingą tarnybą”, apie laimingą ir sočią senatvę…“

Drąsius Kedys

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 89 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *