„Tenka aktyvuoti ryklės, minkštojo gomurio raumenis, nes žmogus nebemoka nuryti maisto“. Santaros klinikų klinikinės logopedės papasakojo apie ilgą ir daug kantrybės reikalaujantį darbą su pacientais po insulto, kitų smegenų pažeidimų. „Jeigu žmogus nebesuvokia, nebesupranta kalbos, tenka bendrauti gestais, nes jis gimtąją kalbą girdi kaip triukšmą“.
Klinikinis logopedas ligoninėje yra labai svarbus, nes dirba su pacientais, kurie turi kalbėjimo, rijimo, balso funkcijos sutrikimų. Taip pat su žmonėmis, kuriems sutrikusi pažinimo, rašymo, skaitymo, skaičiavimo funkcija.
„Dažniausi mūsų pacientai yra po insulto. Taip pat po galvos smegenų traumos, po smegenų auglio operacijos ar plyšusios aneurizmos. Kitaip tariant, tokie žmonės, kuriems yra pažeisti vienokie ar kitokie galvos smegenų centrai“, – paaiškina Santaros klinikų klinikinė logopedė Rasa Almanienė.
Pasak logopedės, po tam tikrų traumų ar ligų, būna, kad žmonės ne tik nebemoka kalbėti, bet ir negali suprasti savo gimtosios kalbos. „Žmogus jaučiasi taip pat, kaip mes nuvažiavę į užsienio šalį, kurios kalbos nemokame ir nesuprantame nė žodžio. Mūsų darbas yra atstatyti pažeistas funkcijas, kiek tai įmanoma“, – sako logopedė.
Ankstyvasis atstatymas: laikas yra svarbiausia
Kita klinikinė logopedė Sigita Kudakauskienė pasakoja, kad jų darbas su pacientais prasideda iš karto po operacijos ar traumos. Laikas atstatant prarastus gebėjimus yra labai svarbus.
Kaip logopedai atstato kalbą?
„Jeigu žmogus nebesuvokia, nebesupranta kalbos, tenka bendrauti gestais, nes jis gimtąją kalbą girdi kaip triukšmą. Kartais žmogui balsas nebūna pažeistas, bet jis nemoka jo valdyti. Negali sudėlioti žodžių. Atstatymą pradedame nuo labai paprastų dalykų. Pacientas prašomas papūsti, pabučiuoti, kitaip pajudinti kalbėjimo padargus. Po truputį užduotys sunkėja. Kartais pavyksta atstatyti kalbėjimą, suvokimą, o kartais, deja, ne. Tik galiu pasakyti, kad darbas vyksta labai ilgai ir nuobodžiai.
Tenka ir kontaktą su pacientu užmegzti. Esame ne tik logopedai, bet ir psichologai. Jei nerasi kontakto su pacientu, jis nedarys mūsų duodamų užduočių. Dar svarbu paaiškinti paciento artimiesiems, kaip su tokiu žmogumi bendrauti. Būna, kad artimieji nesupranta, jog žmogus nesuvokia. Jiems atrodo, kad jis negirdi. Tada pradeda šaukti, purtyti“, – savo darbo specifiką atskleidžia specialistė.
Veido raumenų pratimai: pirmieji žingsniai
Logopedės papasakojo, kaip vyksta kalbos atstatymas po insulto, kai žmogus suvokia, bet dėl pažeistų smegenų ir veido raumenų nebegali kalbėti. „Atstatymas prasideda nuo veido raumenų pratimų. Juos atliekame kartu su pacientu. Jo prašome išsižioti, judinti žandikaulį, liežuvį, lūpas ir t.t. Tikslas – išjudinti visus raumenukus, kiek tai įmanoma. Dar noriu pridurti, kad pacientas pratimus turi atlikti prieš veidrodį. Taip yra todėl, kad žmogus pats matytų ir greičiau suprastų veido raumenų judesius“, – sako logopedė.
Rijimo funkcijos atstatymas: iššūkiai ir sprendimai
Pasak specialisčių, kartais joms tenka atstatyti ne tik suvokimą, kalbą, bet ir rijimo funkciją. „Tenka aktyvuoti ryklės, minkštojo gomurio raumenis, nes žmogus nebegali nuryti maisto. Kartais tenka pasitelkti specialų aparatą, kuris uždengia įėjimą į kvėpavimo takus, kad žmogus neužspringtų. Būna, kad žmonėms po komos, maistas užsilieka po skruostais, tenka mokyti liežuviu jį nustumti į ryklę“, – sako R. Almantienė.
Šiuolaikinės priemonės logopedų darbe
Logopedai savo darbe kartais pasitelkia ir specialius instrumentus, zondus. Pavyzdžiui, nejudriam gomuriui specialiu įrankiu atliekamas masažas. Pasitelkiamas ir elektrostimuliatorius pažeistiems veido raumenims, paralyžiuotoms balso klostėms atstatyti.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.