Artėjant pavasariui daugelis žmonių pradeda dažniau skųstis peršalimui būdingais simptomais – užsitęsusi sloga, čiaudulys, gerklės perštėjimas, akių ašarojimas ar net dusulys. Tačiau svarbu žinoti, kad tie patys simptomai neretai gali būti ir pavasarinės alergijos požymiai, o jie reikalauja kitokio požiūrio bei gydymo. Žiūrint į šią tendenciją, svarbu gebėti atskirti peršalimą nuo alergijos ir imtis reikiamų priemonių tinkamam savijautos pagerinimui.
Pavasarinės alergijos ypatumai
Dažniausia pavasario alergijos forma yra žiedadulkių sukeliama alergija, dar kitaip vadinama šienlige. Ji atsiranda, kai organizmo imuninė sistema tampa per daug jautri medžių, žolinių augalų ir kitų gamtinių alergenų, kurie ore pasipila sužydėjus beržams, lazdynams, kiečiams, motiejukams ir kitoms augalų rūšims. Remiantis naujausiais duomenimis, apie 14,4 proc. pasaulio gyventojų kenčia nuo šios alergijos, o Lietuvoje – tai įprasta problema pavasario metu.
Vaistininkė Jurgita Jankauskienė pabrėžia, kad šienligė gali pasireikšti įvairiame amžiuje: dažniausiai simptomai prasideda vaikystėje, tačiau gali išryškėti ir vėliau, ypač jei žmogus vaikystėje sirgo atopiniu dermatitu, astma arba turi alergiškų šeimos narių. Be to, pavasarį padaugėja ir vabzdžių sukeltų alerginių reakcijų, kurios kai kuriais atvejais gali būti labai pavojingos – net sukelti anafilaksinį šoką.
Kuo alergijos simptomai skiriasi nuo peršalimo?
Nors alergijos ir peršalimo simptomai gali atrodyti panašūs, jie turi esminių skirtumų. Pavyzdžiui, alergija dažniausiai nesukelia pakilusios kūno temperatūros, tad jei žmogus jaučia karščiavimą, tai labiau būdinga infekcijai nei alergijai. Be to, alerginiai simptomai – čiaudulys, akių niežėjimas, nosies išskyros – linkę kartotis tose pačiose situacijose ir dažnai laikosi ilgiau nei peršalimas. Taip pat alergijai būdingas akių paraudimas, akių vokų niežėjimas ir perštėjimas, o peršalimui – dažnas gerklės skausmas.
Vabzdžių įkandimo vietoje alergija gali sukelti stiprų paraudimą, tinimą ir niežėjimą, kartais net dusulį bei galvos svaigimą, todėl svarbu būti atsargiems. Alergija saulei pasireiškia odos bėrimais, pigmentinėmis dėmėmis ir pleiskanojimu, ypač jei buvimas saulėje buvo ilgesnis ir be tinkamos apsaugos.
Kaip apsisaugoti ir palengvinti alergijos simptomus?
Siekiant apsisaugoti nuo pavasarinių alergijų, svarbu laikytis tam tikrų prevencinių priemonių. Žiedadulkėms jautriems žmonėms rekomenduojama reguliariai plauti nosį jūros vandeniu, daryti garų inhaliacijas ir stebėti, kada žydi alergiją sukeliančios augalų rūšys. Vaistininkė pataria apie dešimt dienų prieš žydėjimą pradėti vartoti antihistamininius vaistus, kurie sumažina alerginių reakcijų intensyvumą. Taip pat svarbu riboti buvimą lauke vėjuotu oru, dėvėti veido kaukes žiedadulkių sezonu ir po grįžimo namo kruopščiai nusiprausti bei persirengti.
Alergija vabzdžių įkandimams mažiau tikėtina, jei vengiamas kontaktas su vabzdžiais, naudojami repelentai ir nevartojama kosmetika su stipriais kvapais. Pajutus alerginę reakciją svarbu kuo greičiau pašalinti įgėlimo vietoje geluonį ir šaldyti odą. O alergijos saulei atveju rekomenduojama naudoti saulės apsaugos priemones su dideliu SPF filtru ir dėvėti natūralaus pluošto drabužius, kurie apsaugotų odą nuo tiesioginių saulės spindulių.
Vaistų pasirinkimas ir kada kreiptis į gydytoją?
Vaistininkė siūlo naudoti įvairius nereceptinius preparatus, kurie palengvina alergijos simptomus – nosies purškalus, geriamuosius antihistamininius preparatus bei tepalus, mažinančius niežėjimą ir uždegimą. Tačiau, jei simptomai nepraeina ar tampa intensyvesni net vartojant vaistus, būtina konsultuotis su gydytoju. Specialistai gali atlikti alergijos testus, kad būtų galima tiksliai nustatyti alergenus ir priimti tinkamiausius gydymo bei prevencijos sprendimus.
Laiku atpažinus alergiją ir imantis tinkamų priemonių, galima ženkliai pagerinti kasdienį gyvenimo kokybę ir mėgautis pavasario teikiamais džiaugsmais be sveikatos rūpesčių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.