Naujas tyrimas, neseniai paskelbtas Amerikos neurologijos akademijos leidžiamame medicinos žurnale „Neurology“, pateikia daugiau sąsajų tarp cukraus pakaitalų vartojimo ir kognityvinių funkcijų silpimo įrodymų.
Mažai kalorijų turintys saldikliai ir cukraus pakaitalai žinomi jau seniai. Pirmasis dirbtinis saldiklis, sacharinas, vartotojams buvo pasiūlytas 20 a. pradžioje.
Nuo aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino šešis maistui tinkamus cukraus pakaitalus, įskaitant sachariną, sukralozę ir aspartamą, taip pat cukraus alkoholius, pavyzdžiui, ksilitolį ir eritritolį, bei augalinės kilmės cukraus pakaitalus, kaip antai saldžiąją steviją ir vaistinį saldminą.
Ankstesni tyrimai rodo, kad cukraus pakaitalų vartojimas turi tam tikrų privalumų, įskaitant mažesnius cukraus kiekio kraujyje šuolius diabetu sergantiems žmonėms, be to, jie gali padėti apsaugoti dantis nuo ėduonies.
Tačiau taip pat buvo atlikta nemažai tyrimų, kurie parodė potencialiai cukraus pakaitalų keliamą riziką sveikatai, pavyzdžiui, galimą neigiamą poveikį žarnyno mikrobiomui. Be to, mažai kalorijų turintys saldikliai siejami su didesne tam tikrų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, širdies priepuolio ir insulto, metabolinio sindromo, nutukimo, migrenos ir vėžio, rizika.
Dėmesys 7 cukraus pakaitalams
Šiam tyrimui mokslininkai atrinko daugiau nei 12 000 Brazilijos gyventojų, kurių vidutinis amžius siekė 52 metus. Tyrimo dalyviai užpildė anketas apie savo mitybos įpročius, įskaitant ir vartojamus gėrimus, ir buvo mokslininkų stebimi vidutiniškai aštuonerius metus.
Šiame tyrime mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė dirbtiniams saldikliams.
„Ankstesni tyrimai jau buvo pateikę įrodymų, kad dirbtiniai saldikliai yra susiję su keletu sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, II tipo cukriniu diabetu, vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis bei depresija, tačiau jų galimas poveikis kognityvinėms funkcijoms nebuvo tiriamas“, – „Medical News Today“ (MNT) sakė pagrindinė šio tyrimo autorė, Brazilijos San Paulo universiteto geriatrijos docentė dr. Claudia Kimie Suemoto.
„Ankstesniuose tyrimuose nustatėme, kad didesnis perdirbtų maisto produktų vartojimas yra susijęs su spartesniu kognityvinių funkcijų silpimu, o daugelyje becukrių perdirbtų maisto produktų yra dirbtinių saldiklių“, – teigė ji.
62 proc. spartesnis kognityvinių funkcijų silpimas
Tyrimo pabaigoje mokslininkai nustatė, kad tiems dalyviams, kurie vartojo daugiausiai cukraus pakaitalų – vidutiniškai 191 mg per parą – fiksuotas 62 proc. spartesnis bendrų mąstymo ir atminties gebėjimų nuosmukis, palyginti su tais, kurie vartojo mažiausiai saldiklių – vidutiniškai 20 mg per parą.
„62 proc. spartesnis kognityvinių funkcijų silpimas reiškia, kad žmonėms, priklausantiems didžiausią saldiklių kiekį vartojančiai grupei, nustatytas daug spartesnis nei tikėtasi kognityvinis senėjimas, o tai gali būti susiję su didesne ankstyvos demencijos rizika. Nors mūsų tyrimas negali įrodyti priežastinio ryšio, nustatytos sąsajos kelia susirūpinimą, kad dažnas saldiklių vartojimas nėra nekenksmingas įprotis, ir pabrėžia būtinybę atlikti daugiau tyrimų bei paraginti žmones būti atsargius ilgesnį laiką vartojant šias medžiagas“, – aiškino dr. C. K. Suemoto.
Mokslininkė taip pat pridūrė, kad dalyviams, kurie vartojo daugiausiai dirbtinių saldiklių, nustatytas toks atminties ir bendrų mąstymo gebėjimų susilpnėjimas, kokio būtų galima tikėtis po 1,6 papildomų senėjimo metų.
„Šis skaičiavimas yra tik būdas palengvinti statistinių rezultatų interpretavimą, – teigė dr. C. K. Suemoto. – Tai nereiškia, kad žmogus iš karto pasijunta vyresnis, tiesiog jo smegenų funkcijos gali senti greičiau. Svarbu tai, kad per kelis metus susikaupęs net nedidelis kognityvinių funkcijų silpnėjimo pagreitis gali padidinti riziką anksčiau ar vėliau gyvenime patirti sunkesnių sutrikimų.“
Be to, tyrėjai nurodė, kad daugiausiai dirbtinių saldiklių vartojusių tyrimo dalyvių grupėje sparčiausias kognityvinių funkcijų silpimas nustatytas jaunesniems nei 60 metų ir diabetu sergantiems asmenims.
„Viena iš labiausiai mane nustebinusių tyrimo išvadų buvo tai, kad ryšys tarp mažai kalorijų turinčių ir jų visiškai neturinčių saldiklių vartojimo bei kognityvinių funkcijų silpnėjimo buvo reikšmingas tik tarp jaunesnių nei 60 metų dalyvių, – sakė dr. C. K. Suemoto. – Tikėjausi, kad šis ryšys bus akivaizdesnis vyresnio amžiaus žmonėms, nes jiems yra didesnė demencijos ir kognityvinių funkcijų sutrikimų rizika. Tačiau mūsų rezultatai rodo, kad saldiklių vartojimas vidutinio amžiaus žmonėms gali būti ypač žalingas, o tai yra svarbu, nes vidutinis amžius yra kritinis laikotarpis, lemiantis smegenų funkcijos trajektoriją.“
„Manoma, kad kognityvinių funkcijų silpnėjimas ir demencija pradeda vystytis keliais dešimtmečiais anksčiau nei pasireiškia pirmieji simptomai, todėl saldiklių poveikis vidutinio amžiaus laikotarpiu gali paspartinti šiuos procesus ir turėti ilgalaikių pasekmių, – tęsė ji. – Tai dar kartą pabrėžia, kaip svarbu suprasti suaugusiųjų mitybos įpročius ankstyvame amžiuje, kai prevencinės strategijos gali būti veiksmingiausios.“
„Mūsų tyrimas rodo, kad intensyvus dirbtinių saldiklių vartojimas gali būti susijęs su spartesniu kognityvinių funkcijų silpnėjimu. Nors prieš pateikiant tvirtas rekomendacijas reikia atlikti daugiau tyrimų, būtų protinga kuo labiau sumažinti šių medžiagų vartojimą, o idealiu atveju – visiškai jų atsisakyti“, – sakė dr. C. K. Suemoto.
Reikia papildomų tyrimų, norint suprasti „kodėl“
Apie šį tyrimą „Medical News Today“ kalbėjosi su Naujajame Džersyje įsikūrusio Hakensako universiteto medicinos klinikos Atminties praradimo ir smegenų sveikatos centro geriatrijos specialistu Kamalu Wagle, kuris pažymėjo, kad tai yra dėmesio vertas darbas, padedantis geriau suprasti, kaip mityba gali paveikti ilgalaikę smegenų funkciją.
„Nors išvada, kad vartojimas dideliais kiekiais yra susijęs su spartesniu smegenų veiklos silpimu, verčia susimąstyti, svarbu iš karto pabrėžti tai, ką pažymėjo patys tyrėjai: šis tyrimas rodo ryšį, o ne priežastį. Jis neįrodo, kad saldikliai lemia kognityvinių funkcijų silpimą. Gali būti, kad įtakos turi kiti gyvenimo būdo veiksniai, susiję su intensyviu saldiklių vartojimu. Ypač įdomus faktas, kad nustatytas stipresnis ryšys jaunesniems nei 60 metų ir cukriniu diabetu sergantiems žmonės – tai mums rodo, kur reikia sutelkti dėmesį“, – sakė K. Wagle.
„Ateityje norėčiau pamatyti tyrimus, kurie bandytų suprasti šios sąsajos priežastis, – tęsė jis. – Šis tyrimas buvo stebimojo pobūdžio, todėl norint priartėti prie priežastinio ryšio nustatymo, būtų naudinga atlikti labiau kontroliuojamą tyrimą. Be to, reikia ištirti biologinius mechanizmus: kaip konkretūs saldikliai gali paveikti smegenų ląsteles ar kraujagyslių funkciją?“
„Taip pat būtų naudinga ištirti, kodėl šios sąsajos buvo nustatytos jaunesniems nei 60 metų žmonėms, bet ne vyresnio amžiaus suaugusiesiems, ir kodėl poveikis buvo ryškesnis sergantiems cukriniu diabetu, – pridūrė K. Wagle. – Galiausiai, turint omenyje, kad tagatozė, skirtingai nuo kitų 6 analizuotų saldiklių, tyrime nėra siejama su kognityvinės funkcijos pablogėjimu, šių junginių skirtumų tyrimas galėtų suteikti svarbių žinių apie tai, kas vyksta biologiniu lygiu.“
Sveikauk.lt portalo redaktorė.