Energetikos ministras įpareigojo Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdomą vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovę „Orlen Lietuva“ sumažinti naftos pramonės atsargų kiekį 80 tūkst. tonų ir nedelsiant patiekti šį kiekį į rinką.
Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į pasaulinės naftos rinkos trikdžius bei tiekimo rizikas ir remiantis Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) kolektyvinių veiksmų planu, antradienį pranešė ministerija.
Ar pajusime degalų kainų kritimą?
Energetikos viceministras Gabrielius Gorbačevskis teigė, kad 80 tūkst. tonų kuro rinką pasieks dar šią savaitę.
„Orlen Lietuva“ atstovai mus informavo, kad jie gali nedelsiant, iš karto, vos ne sekančią dieną atlaisvinti iš karto tą kiekį – 80 tūkst. tonų. (…) Tai yra vienas tanklaivis“, – teigė viceministras.
Paprašytas įvertinti atlaisvinamo rezervo įtaką galutinei degalų kainai, G. Gorbačevskis teigė, jog Lietuvos degalų rinka priklauso nuo pasaulinių kainų, o Lietuvos išleidžiamas kiekis globaliu lygiu yra itin mažas.
Jo teigimu, vis daugiau šalių atlaisvinant rezervus, galima tikėtis, kad kainos ilgainiui stabilizuosis.
„Lietuva yra viena iš pirmųjų Tarptautinės energetikos agentūros narių, paskelbusių, kokį kiekį rezervų paleis į rinką. Sulig kiekvienos valstybės sprendimu (…) rinka reaguoja ir tikrai galime tikėtis ilgesnėje perspektyvoje, kad ta kaina kris“, – pabrėžė viceministras.
„Tai yra toks pirmas žingsnis, kaip ir ekonomistai pažymėjo, trumpalaikis. Jis daro įtaką porai savaičių, mėnesiui, dviem mėnesiams. Iš vienos pusės tai yra trumpalaikis, bet kai kur tai gali visą tą įtampos laikotarpį numalšinti ir stabilizuoti kainas, jas sumažinti ilgalaike prasme“, – kalbėjo jis.
Pasak G. Gorbačevskio, savo rezervus artimiausiu metu planuoja išleisti ir Latvija bei Estija.
Jis pažymėjo, kad svarbu, jog greta šios priemonės būtų svarstomos ir kitos nacionalinės priemonės, siekiant ilgalaikių ir veiksmingų sprendimų mažinant kuro kainas.
Geopolitinė įtampa ir sprendimų paieškos
Anot viceministro, degalų kainų augimas Lietuvoje, Europoje ir viso pasaulio rinkose yra tiesiogiai susijęs su geopolitine įtampa Artimuosiuose Rytuose, Irano konfliktu, kuris kelia naftos tiekimo rizikas pasaulinėje rinkoje.
Pasak G. Gorbačevskio, atstatant panaudotas atsargas finansinė našta nebus perkelta vartotojams, nes tai bus daroma, kai kainos rinkoje nusistovės.
Premjerė Inga Ruginienė teigė, kad naftos atsargų panaudojimas padės sumažinti kuro kainas bei pridūrė, kad taip pat svarstomos priemonės, kurios leistų sumažinti degalų kainas ilgesniame laikotarpyje.
„Į rinką išleidžiame 80 tūkst. tonų naftos atsargų, kad mažintume spaudimą kuro kainoms Lietuvoje. Veikiame kartu su tarptautiniais partneriais, reaguodami į įtampas pasaulinėje rinkoje, įskaitant Irano konfliktą, kuris kelia naftos tiekimo rizikas. Kartu aišku, kad vien šios priemonės nepakanka – svarstome ir kitas nacionalines priemones, siekdami ilgalaikių ir veiksmingų sprendimų mažinant kuro kainas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė premjerė.
Kaip teigia ministerija, Baltijos šalyse naftos ir degalų tiekimo saugumas išlieka užtikrintas, tačiau pasaulinių rinkų svyravimai daro tiesioginę įtaką kainoms regione, todėl tarptautinio lygio sprendimai yra svarbūs siekiant apsaugoti vartotojus ir ekonomiką nuo staigių kainų šuolių bei sudaryti sąlygas kainų stabilizavimui.
Prezidentūra antradienį teigė, kad jeigu karas Artimuosiuose Rytuose užsitęs ir degalų kainos toliau augs, bus teikiama parama verslui bei gyventojams, ypač pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Lietuva galėtų nustatyti kasdienines kuro kainų lubas. Šalies vadovas teigė savo komandai pavedęs išnagrinėti Belgijos pavyzdį, kur viršutinė kuro kainų riba kiekvieną dieną nustatoma remiantis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, žaliavine naftos kaina.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas antradienį teigė, kad naftos rezervo panaudojimas yra efektyviausia priemonė kuro kainoms mažinti. Jis yra sakęs, kad situacijai užsitęsus, būtų svarstoma mažinti akcizus kurui, ypač sektoriams, kurie priklausomi nuo iškastinio kuro.
Verslo ir analitikų abejonės
Verslo atstovai yra išreiškę abejonę, ar atsargų tiekimas į rinką reikalingas bei ar vėliau rezervo nereikės atkurti gerokai aukštesne kaina, nei jis buvo sukauptas. Tuo metu analitikai mano, jog naftos rezervo naudojimas degalų kainoms turės mažą ir trumpalaikį poveikį.
„Orlen Lietuva“ pasiruošusi
Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdoma vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia esanti pasiruošusi išleisti į rinką dalį turimų degalų atsargų.
Bendrovė taip pat sutinka, kad rezervo panaudojimas galėtų sumažinti galutinę degalų kainą, tačiau tai nebus pagrindinis ją lemiantis veiksnys.
„Orlen Lietuva“ nuolatos bendrauja su Energetikos ministerija ir yra pasiruošusi įgyvendinti nurodymą sumažinti kaupiamų atsargų kiekius įstatymų numatyta tvarka, kai tik ministerija priims tokį sprendimą“, – komentare nurodė „Orlen Lietuva“.
„Rezervų išleidimas gali sumažinti kainas padidinant pasiūlą, tačiau jas labiausiai veikia situacija pasaulinėje rinkoje. Kiekvienos valstybės sprendimai sumažinti rezervus, nepriklausomai nuo jų apimties, yra tik viena iš jos dedamųjų“, – teigė įmonė.
Siekdama sumažinti kuro kainas, išaugusias dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, Lietuva atlaisvins ir naftos, ir degalų atsargas. Ruošiamasi per 90 dienų išleisti dalį pramoninio rezervo – apie 80 tūkst. tonų, 12 dienų atsargų.
Rezervo išleidimo grafikas aptariamas antradienį, Energetikos ministerijos susitikime su „Orlen Lietuva“ ir kitais rinkos dalyviais.
Lietuvoje du trečdalius rezervo turi kelios įmonės, iš kurių didžiąją dalį – „Orlen Lietuva“, o likusią dalį – valstybė.
„Orlen Lietuva“ neatskleidė, kiek konkrečiai atsargų turi: „Saugomų rezervų kiekis yra konfidenciali informacija.“
Iš viso Lietuva turi sukaupusi 650 tūkst. tonų naftos ir jos produktų rezervą.
Premjerė Inga Ruginienė pirmadienį sakė, kad sprendimas panaudoti rezervą duos rezultatų artimiausiu metu ir leis sureguliuoti kuro kainas, o finansų ministras nurodė, jog, nors visiškai neatsvers konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikio kuro kainoms, tai yra geras sprendimas, kuris gali turėti poveikį.
Savo ruožtu verslo atstovai abejojo, ar atsargų tiekimas į rinką reikalingas bei ar vėliau rezervo nereikės atkurti gerokai aukštesne kaina, nei jis buvo sukauptas. Tuo metu analitikai mano, jog naftos rezervo naudojimas degalų kainoms turės mažą ir trumpalaikį poveikį.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.