Gegužės 17-ąją minima Pasaulinė hipertenzijos diena primena, kad aukštas kraujospūdis yra tarp dažniausių pavojingų sveikatos sutrikimų. Statistikos duomenys rodo, kad maždaug trečdalis pasaulio gyventojų turi padidėjusį kraujospūdį, o dauguma jų apie tai gali ir nežinoti. Lietuvoje sergamumas hipertenzija didėja: pastaraisiais metais šis susirgimas tapo ypač paplitęs ir lemia reikšmingą sergamumą bei mirtingumą.
Kuri maisto produktai ir papildai gali padidinti spaudimą?
Neretai žmonės neatkreipia dėmesio į maisto papildų ir prieskonių poveikį. „Neretai įvairaus amžiaus žmonės, atėję į vaistinę skundžiasi nei iš šio nei iš to pakilusiu spaudimu ir baiminasi dėl hipertenzijos. Tačiau reiktų neprarasti budrumo ir atkreipti dėmesį į tokius, rodos, nekaltus dalykus kaip gyvenimo būdas ir vartojami maisto produktai. Laikiną kraujo spaudimo padidėjimą gali nulemti poilsio ir miego stoka, nervinė įtampa, netgi sezoniškumas. Reikėtų atkreipti dėmesį net ir į maisto produktų ar maisto papildų sudedamąsias dalis. Ženšenis, žaliosios arbatos ekstraktas, eleuterokokas, ciberžolė, imbieras, juodieji pipirai – gali sukelti galvos skausmą, skrandžio negalavimus ir netgi kraujospūdžio padidėjimą”, – dalijasi Laura Vanagaitė, „Gintarinės vaistinės” vaistininkė.
Simptomai ir kada būtina kreiptis į gydytoją
Daugelis pacientų, turinčių aukštą kraujospūdį, jokiu būdu nesijaučia kitaip, todėl ligą lengva praleisti. „Visgi jeigu jums nuolat skauda galvą, vargina ne tik pykinimas, bet ir vėmimas, kraujavimas iš nosies, galvos svaigimas, dusulys, padidėjęs širdies plakimas ar atsirado regos sutrikimai – reiktų nedelsiant užsirašyti pas gydytoją, nes būtent šie simptomai įspėja, kad turite labai aukštą kraujospūdį, pasiekusį net 180/120 mm/Hg, o kai kuriais atvejais ir daugiau”, – įspėja vaistininkė.
Ką turi žinoti apie kraujospūdį ir rizikos veiksnius
Kraujospūdis yra jėga, kuria kraujas stumia į arterijų sieneles.
„Kraujo spaudimas – tai jėga, priverčianti tekantį kraują patekti ant arterijų sienelių. Kai ši jėga pasiekia aukštą lygį, tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies nepakankamumas, regos sutrikimai, insultas ar netgi įvairias inkstų ligas. Laiku nepasitikrinus, gali ištikti įvairios hipertenzijos komplikacijos: širdies nepakankamumas, insultas, kraujo krešuliai, regos sutrikimas, inkstų ligos, atminties sutrikimai”, – paaiškina specialistė. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra amžius, paveldimumas, nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, per didelis druskos ir sočiųjų riebalų vartojimas, nuolatinis alkoholio vartojimas, rūkymas, o taip pat miego sutrikimai ir chroninis stresas.
Gyvenimo būdo priemonės ir gydymo rekomendacijos
Ne visi pacientai iš karto turi pradėti medikamentinį gydymą. Jei rizika žema ir kraujospūdis tik šiek tiek padidėjęs, pirmiausia rekomenduojami gyvenimo būdo pokyčiai: subalansuota mityba, mažiau druskos, reguliari fizinė veikla, svorio kontrolė ir streso valdymas. „Bent 30 min. pasivaikščiojimas pėsčiomis 3-4 kartus per savaitę gali sumažinti kraujo spaudimą net iki 4 mm/Hg. Tokie pasivaikščiojimai ypač naudingi vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau po vieno pasivaikščiojimo kažkokių pasikeitimų tikrai nepajusite, nes visi pratimai yra efektyviausi, kai jie yra atliekami reguliariai”, – pataria L. Vanagaitė.
Jei gydymas vaistais būtinas, svarbu tikrinti jų suderinamumą ir stebėti poveikį. Tam tikri vaistai nuo uždegimo ar antidepresantai gali modifikuoti hipertenzinių vaistų poveikį. Taip pat pacientams su lėtinėmis ligomis, nėštėms ar vyresnio amžiaus žmonėms būtina gydytojo priežiūra.
Reguliarus kraujospūdžio matavimas, sveika mityba ir optimalus fizinis aktyvumas yra paprastos, bet efektyvios priemonės, padedančios kontroliuoti hipertenziją ir sumažinti rimtų komplikacijų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.