Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) palaiko Europos Komisijos (EK) vasarį pristatytą kovos su dronų grėsmėmis veiksmų planą, o jo pirmininkas Rimantas Sinkevičius pabrėžia, kad kontrabandinių balionų įtraukimas – Lietuvos diplomatijos pergalė.
„Ten yra vienas džiugus dalykas, kad (…) balionai yra įtraukti į tą iniciatyvą. Turbūt Lietuvos diplomatų pastangomis, nes nė vienai iš šalių nėra tiek aktualus šis klausimas. Smagu, kad Lietuvos problematika atsiranda europiniu lygmeniu“, – žurnalistams trečiadienį teigė R. Sinkevičius.
Veiksmų plane numatytas dronų registracijos griežtinimas, neskraidymo zonų sukūrimas, aptikimo svarbiuose objektuose sustiprinimas, taip pat, siekiant patikrinti ES pasirengimą, siūloma kasmet rengti Bendrijos antidronų bandymų mokymus.
Kaip teigta anksčiau, planas pristatytas pastaraisiais metais ES susiduriant su vis didesniais daugialypiais iššūkiais, susijusiais su dronais ir meteorologiniais oro balionais. Dėl iš Baltarusijos nuolat leidžiamų kontrabandą gabenančių balionų nuo praėjusių metų gruodžio Lietuvoje yra paskelbta ekstremalioji situacija. Šalies politikai įskridimus laiko hibridine Minsko ataka.
Po plano pristatymo vasarį EK dėl siūlomų veiksmų ir pagrindinių prioritetų diskusijas pradėjo su ES valstybėmis narėmis.
Ligoninių pritaikymas karo sąlygoms – iššūkis, kuriam reikia finansavimo
Didžiosios šalies ligoninės yra parengusios planus, kaip jų infrastruktūrą pritaikyti darbui karo sąlygomis, tačiau jie kol kas nėra įgyvendinami, nes tam finansavimas nenumatytas. NSGK nariai siūlo lėšų tam ieškoti iš civilinei saugai skiriamo finansavimo.
„Svarstant kitų metų biudžetą, reikia žiūrėti, kur galima rasti pinigų šitoms priemonėms įgyvendinti. Didžioji dalis biudžeto šiandien skiriama gynybos ir nacionalinio saugumo tikslams, bet medicininis pasiruošimas krizės atveju taip pat vienas iš svarbių gynybos ramsčių. Tai iš tos eilutės mes turime rasti tam tikrą sumą“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė NSGK pirmininkas R. Sinkevičius.
Jo pavaduotojas konservatorius Laurynas Kasčiūnas taip pat tvirtino, kad lėšų pritaikyti ligonines karo sąlygoms būtų galima skirti iš Gynybos fonde civilinei saugai numatytų pinigų.
„Gynybos fonde yra civilinės saugos eilutė, ji šiais metais sudaro 35 mln. eurų. Dabar šita civilinės saugos eilutė skirstoma savivaldybėms, tai yra toks pakrapnojimas iš principo. Galbūt reikėtų sutelkti resursą, kuris yra kiekvienais metais ir kuris galbūt augs, ir padaryti ką nors labai konkretaus – paruošti mūsų ligonines karo padėčiai?“ – svarstė jis.
Pasak L. Kasčiūno, trims didžiausioms šalies ligoninėms tam tikslui reikia apie 200 mln. eurų, todėl per ketverius metus, naudojant minėtas lėšas, būtų galima jas parengti darbui ekstremaliomis situacijomis. R. Sinkevičius antrino, kad lėšų išskaidymas „tikrojo efekto neduoda“.
„Aš galvoju, kad turi būti sudaryta tam tikra projektų seka, nes jų yra ne vienas ir ne tik didžiosiose mūsų gydymo įstaigose (…) viskas brangiai kainuoja, todėl turime ieškoti būdų, kaip padidinti finansavimą: tiek biudžetinį, tiek iš gynybos, iš krašto apsaugos, tiek iš užsienio, tiek žiūrėti galimybes gauti europinę paramą“, – sakė jis.
NSGK trečiadienį svarstė gydymo įstaigų pasirengimą dirbti ekstremalių situacijų ir karo sąlygomis. Savo padarytus darbus bei planus pristatė Kauno, Santarų klinikų ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės vadovai.
Pasak ligoninių vadovų, nuolat vyksta darbuotojų mokymai, pratybos, sudaryti sąrašai ir atmintinės, kas ką turėtų daryti nutikus valandai „X“.
Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius teigė, kad gydymo įstaiga jau turi pasidariusi savo vandens gręžinį su filtravimo sistema, kad ekstremalios situacijos atveju būtų užtikrintas vandens tiekimas, taip pat įsirengė savo katilinę rezerviniam šildymui užtikrinti. Tačiau, anot jo, dar reikia daug padirbėti, kad Kauno klinikos būtų pasirengusios taip, kaip, pavyzdžiui, Izraelio ligoninės.
„Kaune mes turime planą požeminę parkavimo vietą paversti stacionarine pagalba teikiančia vieta. Taip pat turime planą, kaip požemyje sukurti infrastruktūrą, kur būtų galima ir operuoti, ir atlikti sunkiąją diagnostiką ir kitus dalykus, svarbius daryti, pavyzdžiui, saugoti tam tikras atsargas“, – aiškino R. Jurkevičius.
Santaros klinikų vadovas Tomas Jovaiša tvirtino, kad jų pasirengimas vyksta trimis kryptimis – komandos parengimas, dabartinės infrastruktūros po žeme pritaikymas ir naujos kūrimas. „Projektiniai pasiūlymai iš esmės yra, bet tai yra imlu tiek laikui, tiek finansams. Dėl to ir esame čia diskutuoti apie tai, kaip tai galima būtų įgyvendinti“, – teigė T. Jovaiša.
Respublikinei Vilniaus universitetinės ligoninei vadovaujanti Jelena Kutkauskienė sakė, kad gydymo įstaiga nemažai nuveikė reguliuodama vidinius procesus, yra užsitikrinusi energetinį nepriklausomumą, sukaupusi būtinų atsargų, tačiau dar nepavyko įsirengti savo gręžinio. „Pasaulinės sveikatos organizacijos atstovai neseniai Lietuvoje atliko turimos infrastruktūros sveikatos sektoriuje vertinimą pagal jų parengtus standartus ir nė vienos, deja, nė vienos ligoninės rezultatas nėra toks, kurio mes norėtumėme visi tikėtis“, – atkreipė dėmesį ligoninės vadovė.
„Akivaizdu, kad turime daug padaryti stiprindami ir ruošdami infrastruktūrą, kuri būtų saugi tiek pacientams, tiek personalui dirbti joje, bet tam, reikia pripažinti, reikalingos labai didelės investicijos, kurių mes labai laukiame“, – teigė J. Kutkauskienė.
Pernai rudenį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atrinko 23 šalies ligonines, kurios turi būti parengtos veikti ekstremalių situacijų, karo atveju. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tuomet teigė, kad įvertintas ir investicijų poreikis šioms atraminėms ligoninėms pritaikyti dirbti karo sąlygomis.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.