Premjerė Inga Ruginienė ragina nepriešinti dviejų valstybės gynybai svarbių klausimų – oro gynybos ir Kapčiamiesčio poligono. Pasak ministrės pirmininkės, svarbu investuoti tiek į vieną, tiek į kitą, nes valstybė turi būti saugi.
Koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui teigiant, kad geriau valstybės lėšas investuoti reikėtų į oro gynybą, o ne į Kapčiamiesčio poligoną, premjerė I. Ruginienė pabrėžė, kad šių dviejų klausimų priešinti nereikia.
„Reikia investuoti ir į oro gynybą, ir į poligoną. Negalima supriešinti dviejų strategiškai svarbių priemonių. <...> Aš pati akcentavau, kad valstybės strateginė kryptis – sudėlioti saugumo prioritetus taip, kad mes visi, kaip valstybė ir joje gyvenantys piliečiai jaustumėmės saugiai“, – teigė ministrė pirmininkė.
Anot jos, svarbiausias prioritetas yra oro gynyba, bet ir kiti svarbūs strateginiai žingsniai taip pat yra ypatingo dėmesio centre.
„Koalicijos taryboje buvo priimtas sprendimas palaikyti Kapčiamiesčio poligoną ir mes vadovaujamės tuo sprendimu. Bendru sutarimu [pritarta]. <...> Palaukime balsavimo, pažiūrėkime, kas balsuos, kas nebalsuos, o tada įvertinsime šitą situaciją“, – sakė premjerė.
Investicijos į oro gynybą ir poligonų poreikis
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas trečiadienį po Vyriausybės posėdžio kalbėjo, kad iki 2030 metų oro gynybai numatyta skirti ne mažiau nei 2 mlrd. eurų investicijų.
„Besikeičiant situacijai kiekvieną kartą turime galimybę tas investicijas peržiūrėti. Tai faktas, kad oro gynyba yra viena iš prioritetinių sričių. <...> Mes dirbame nuosekliai, matome poreikį stiprinti oro gynybą ir tą nuosekliai darome. Lygiai taip pat kuriame savo nacionalinę diviziją, priimame Vokietijos partnerių brigadą. Ir mums, ir jiems reikia vietos treniruotis, tos vietos yra mokomosios teritorijos ir poligonai“, – sakė R. Kaunas.
Pasak ministro, kariuomenė nuolat vertina esamų poligonų užimtumą, tačiau visi esami poligonai yra maži. Kaip sakė R. Kaunas, anksčiau kariuomenės poreikius jie atitiko, bet kadangi kariuomenė auga tiek profesionalių karių, tiek šauktinių, tiek rezervo skaičiumi, visiems reikia naujų vietų treniruotis.
Vyriausybė pritarė Kapčiamiesčio ir Tauragės poligonų plėtrai
Vyriausybė trečiadienį pritarė Kapčiamiesčio ir Tauragės poligonų įstatymų projektams. Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos įkūrimą ministrų kabinetas Seimui siūlo svarstyti skubos tvarka.
„Šiandien galime aiškiai pasakyti, kad šis projektas yra ypatingos svarbos strateginis projektas, prisidedantis prie mūsų saugumo. Šiai dienai Lietuva turi greitinti žingsnius didesnio saugumo link“, – posėdyje kalbėjo premjerė Inga Ruginienė.
„Poligono įkūrimas Lazdijų rajone, šalia Kapčiamiesčio miestelio, pasirinktas atsižvelgiant į strateginę šios teritorijos reikšmę. Poligono įkūrimas prie sienos su Baltarusija, kuri yra pagrindinė Rusijos sąjungininkė, leistų stiprinti regiono gynybą būtent ten, kur to labiausiai reikia. Suvalkų koridorius pripažįstamas labiausiai pažeidžiama ne tik Lietuvos teritorijos, bet ir NATO aljanso gynybos vieta, reikalaujanti ypatingo dėmesio, tad poligono įkūrimas šioje teritorijoje sudarytų prielaidas, esant poreikiui, užtikrinti greitą karinį pastiprinimą NATO sąjungininkų pajėgomis“, – dėstoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teikime.
Šiuo įstatymo projektu siūloma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių viena bus skirta manevravimui, o kitoje bus įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos. Šios teritorijos iš viso sudarytų 14,6 tūkst. hektarų plotą.
Maždaug du trečdaliai teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.
Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu. Individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi turto vertintojai.
Gyventojams bus kompensuojama ir neturtinė žala, kuri sieks 45 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydį – 51,8 tūkst. eurų už sodybą.
Mokomojoje poligono teritorijoje esančių sodybų savininkai per penkerius metus galės apsispręsti, ar likti ten gyventi, ar parduoti savo turtą, už šias sodybas taip pat bus atlyginama pagal palankesnį metodą – atkuriamąją arba lyginamąją jų vertę.
Papildomai tokių sodybų savininkai gaus 22 MMA dydžio moralinę kompensaciją – 25,3 tūkst. eurų už neturtinius praradimus.
Tauragės poligono teritorijos išplėtimas
Vyriausybė taip pat pritarė siūlymui išplėsti Tauragės karinį poligoną. Jis bus plečiamas į Jurbarko savivaldybės teritoriją, dvigubai padidinant plotą. Tiesa, Vyriausybės pritarimo sulaukusius įstatymo projektus turės priimti Seimas.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas. Vis dėlto, dėl tokio valdžios sprendimo kilo Lazdijų rajono bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.