„Valgau tik mėsą, kitus gyvūninės kilmės produktus, todėl atsikračiau antsvorio, turiu daug energijos ir pamiršau pilvo pūtimą“, – socialiniuose tinkluose giriasi ne vienas nuomonės formuotojas. Mėsėdžių dieta, kai atsisakoma visų angliavandenių, populiarėja. Net trys medikai ir mitybos specialistai kategoriški: „Rizikuojate savo sveikata.“
Kas yra mėsėdžių dieta?
Mėsėdžių dietoje leidžiama vartoti tik mėsą, paukštieną, kiaušinius, jūros gėrybes, žuvį, kai kuriuos pieno produktus ir vandenį. Iš valgiaraščio išbraukiamos visos daržovės, vaisiai, grūdai, sėklos, riešutai, taip pat visi iš jų pagaminti produktai, pavyzdžiui, duonos gaminiai. Todėl kartais mėsėdžių dieta vadinama „nulinio angliavandenių kiekio“ dieta.
Mėsėdžių dieta dar vadinama ketogeninės dietos rūšimi. Keto dieta veikia taip: organizmas negauna pakankamai kalorijų iš gliukozės ir kitų cukraus formų. Norėdamas tai kompensuoti, organizmas kaip energijos šaltinį degina riebalus, kurie gamina ketonus. Tokia būsena vadinama ketoze.
Mėsėdžių dieta yra labiausiai ketogeninė dieta, nes joje beveik neleidžiama vartoti angliavandenių. Riebalų kiekis nenurodomas: tinkami bet kokie riebalai, esantys mėsoje, žuvyje, paukštienoje.
Gydytoja: „Mėsėdžių dieta – eilinė mados antis“
Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė sako, kad žmonės per visą savo evoliuciją valgė ne tik mėsą, bet ir augalinės kilmės produktus. Tad kam jų atsisakyti? Kokia prasmė?
„Mėsėdžių dietą vertinu kaip eilinę mados antį. Kaip veganai eina į vieną kraštutinumą, atsisakydami bet kokios gyvūninės kilmės produktų, taip mėsėdžiai atvirkščiai – aršiai gina gyvūninės kilmės mitybą.
Mitybos mokslas jau seniai įrodė, kad maistas turi būti įvairus ir subalansuotas, o štai plačių tyrimų, kas nutinka, jei žmogus ilgą laiką vartoja tik mėsą, kiaušinius ir gyvūninės kilmės taukus, kol kas nėra.
Tačiau galime numanyti tokios mitybos riziką“, – sako gydytoja.
Baltymų perteklius žalingas organizmui
Pasak jos, vartojant daug baltymų, kurie yra mėsoje, apkraunamos inkstų, kepenų sistemos. Baltymų perteklius negali būti sveikas organizmui.
„Jeigu kepenys veikia maksimaliu režimu, po kurio laiko gali sutrikti jų funkcija. Tokia mityba anksčiau ar vėliau duos neigiamą rezultatą organizmui. Kyla klausimas, o kas vyksta žmogaus, atsisakiusio skaidulų, ląstelienos, mikrobiotoje? Juk sutrikusi, išbalansuota mikrobiota lemia organizmo imuninę būklę. Jeigu nelieka tirpių maistinių skaidulų, kuriomis maitinasi mūsų gerosios bakterijos, kas tada? Juk jas dažniausiai ir gauname su daržovėmis, vaisiais, raugintais produktais, kruopomis. Tai katastrofa. Mano įsitikinimu, žmonės, atsisakę augalinės kilmės maisto, save žaloja.
Be to, yra įrodyta, kad perteklinis raudonos mėsos vartojimas didina vėžio riziką. Ypač storosios žarnos, prostatos, gimdos kaklelio. O jeigu mėsa dar ir gerokai apskrudinta, tai kenksmingų kancerogenų neišvengsime“, – apie rizikingą dietą kalba gydytoja.
Kalta pašlijusi emocinė sveikata?
Ji mano, kad nemažai žmonių, kurie imasi tokių radikalių, sveikatai rizikingų dietų, iš tiesų turi emocinės sveikatos sutrikimų. Neretai į mitybos kraštutinumus metasi ir paaugliai.
„Jauname amžiuje tokie eksperimentai gali baigtis valgymo sutrikimais, tokiais kaip anoreksija, bulimija.
Tai, kad žinomi žmonės giriasi, jog valgydami kone vien mėsą sulieknėjo, nieko nepasako. Svoris dar nelygu sveikata. Todėl siūlau nesivadovauti garsių žmonių primetama mityba. Reikia pažvelgti giliau, kas už tokios reklamos slypi? Gal žmonės daro verslą? Todėl visada sakau, kad dėl mitybos pokyčių tarkitės su gydytojais, o ne nuomonės formuotojais“, – pataria J. Dobrovolskienė.
Eksperimentai su savo sveikata
Šeimos gydytoja endobiogenikė Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė sako, kad kartais į madą ateina įvairios baltymų dietos, kai mitybos pagrindą sudaro gyvūninės kilmės produktai.
„Anksčiau buvo madinga Dukano dieta, vėliau – keto dieta, dabar – mėsėdžių dieta. Jos gali būti taikomos esant tam tikriems susirgimams, tačiau ribotą laiką ir tik su mediko priežiūra. Juolab kas tinka vienam žmogui, gali būti žalinga kitam. Nereikėtų eksperimentuoti su savo sveikata“, – sako gydytoja.
Pasak jos, kiekvienas radikalus mitybos nukrypimas baigiasi disbalansu.
„Suprantu, kad žmogus pasirenka, kas jam tinka, o kas ne. Gal vienam nuo žalių daržovių pučia pilvą, todėl jis renkasi troškintas.
Svarbiausia reaguoti į savo kūno siunčiamus signalus, o ne laikytis kažkokios prieštaringos mitybos dėl idėjos.
Juolab kad Pasaulinė sveikatos organizacija raudoną mėsą rekomenduoja valgyti tik keletą kartų per mėnesį. Mes, lietuviai, per dažnai ją vartojame. Tai prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų paplitimo, kitokių susirgimų.
Tai, kad žinomi žmonės giriasi, jog laikydamiesi mėsėdžių dietos atsikratė perteklinių kilogramų, nieko stebėtino. Atsisakius daugybės maisto produktų taip nutinka. Tačiau, o kas bus ilgalaikėje perspektyvoje?“ – svarsto gydytoja.
Nei viena oficiali organizacija nerekomenduoja mėsėdžių dietos
Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas profesorius Rimantas Stukas teigia, kad nėra jokių mokslinių tyrimų, įrodančių, kad tokia vienpusė dieta būtų palanki sveikatai.
„Žmonės prisigalvoja įvairiausių dietų, mitybos planų. Internete galima gyvą velnią rasti, bet mes turime atsižvelgti į mokslinį dietos pagrįstumą. Nė viena sveikatos organizacija ar kitos oficialios institucijos, kurios prisiima atsakomybę už žmonių sveikatą, tikrai nerekomenduoja valgyti tik gyvūninės kilmės maisto.
Atvirkščiai, mitybos specialistai rekomenduoja valgyti kuo mažiau gyvūninės ir kuo daugiau augalinės kilmės produktų.
Neseniai paskelbti Šiaurės šalių tyrimai apie mėsos vartojimą. Jie rekomenduoja dar labiau sumažinti raudonos mėsos vartojimą. Mūsų kraštų gyventojams ne daugiau kaip 50 gramų per dieną.
Moksliniai tyrimai rodo, kad raudonoje mėsoje esanti sialo rūgštis didina storosios žarnos vėžio riziką“, – sako profesorius.
Pasak R. Stuko, tyrimai rodo, jog Lietuvos gyventojų mitybos raštingumas yra žemas. Gal todėl juos vilioja įvairios prieštaringos dietos.
„Norint koreguoti mitybą, reikia klausytis gydytojų, kitų mitybos specialistų, o ne žinomų žmonių rekomendacijų. Visada reikia kritiškai įvertinti, kas skleidžia informaciją apie mitybą“, – įspėja specialistas.
Didina blogojo cholesterolio kiekį
Leidinyje „Harvard Health Publishing“ teigiama, kad mėsėdžių dieta nerekomenduojama norintiems sumažinti antsvorį.
Publikacijoje taip pat sakoma, kad gyvūniniuose riebaluose daugiausia yra sočiųjų riebalų, kurie yra nesveikiausia riebalų rūšis, nes didina blogojo cholesterolio kiekį.
Visų keto dietų trūkumas yra tas, kad jos linkusios didinti blogojo cholesterolio kiekį tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Kitos ilgalaikės keto dietos, ypač mėsėdžių, kelia susirūpinimą dėl padidėjusios inkstų akmenų, podagros ir osteoporozės rizikos. Be to, dėl labai didelio baltymų kiekio, susijusio su mėsėdžių dieta, gali sutrikti inkstų funkcija.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.