Jei mėgstate lovoje naršyti telefone, esate toks ne vienintelis. Daugybė žmonių, ypač jaunų suaugusiųjų ir paauglių, naudojasi telefonais prieš miegą ir net vietoje miego. Tačiau kyla įtarimų, kad ilgesnis žiūrėjimas į ekraną prieš miegą, ypač jau gulint lovoje, trikdo miegą, nors pagrindinės šios dinamikos detalės lieka neaiškios.
Naujajame tyrime mokslininkai, remdamiesi didelės 45 202 Norvegijos universitetų studentų apklausos duomenimis, bandė išsiaiškinti visus nežinomuosius. Tyrimo metu nustatyta, kad laikas, praleidžiamas prie ekrano lovoje, yra susijęs su 59 proc. didesne nemigos tikimybe, todėl per naktį miegama 24 minutėmis trumpiau.
Tačiau žmonės ekranus naudoja įvairiais tikslais – vieni iš jų gali turėti didesnės įtakos miegui nei kiti. Ar televizorius taip pat trikdo miegą, kaip ir socialinė žiniasklaida? Kai kurie ankstesni tyrimai rodo, kad socialinė žiniasklaida ypač kenkia miegui, netgi labiau nei kitos ekrano naudojimo paskirtys. Visgi trūksta tyrimų, kuriuose būtų tiesiogiai lyginama įvairi su ekranu susijusi veikla ir jos poveikis miegui.
Tyrimo detalės ir rezultatai
Tyrėjai pažymi, kad didesnėje dalyje tokio pobūdžio tyrimų daugiausia dėmesio skiriama paaugliams. Naujajame tyrime dalyvavo šiek tiek vyresnio amžiaus (nuo 18 iki 28 metų) žmonės, o jo pagrindas – itin gausūs duomenys, surinkti atliekant nacionaliniu mastu reprezentatyvų Norvegijos studentų tyrimą „Studentų sveikatos ir gerovės tyrimas 2022“.
Apklausos metu surinkta demografinė informacija apie studentus, taip pat aptarta keletas sveikatos ir gyvenimo būdo veiksnių, įskaitant ekranų naudojimą ir miegą.
„Miego sutrikimai yra dažna studentų problema, turinti didelės reikšmės psichikos sveikatai, mokymosi rezultatams ir bendrai gerovei, tačiau ankstesniuose tyrimuose daugiausia dėmesio buvo skiriama paaugliams“, – sakė Norvegijos visuomenės sveikatos instituto klinikinė psichologė Gunnhild Johnsen Hjetland.
„Atsižvelgdami į tai, kad prieš miegą dažnai naudojami ekranai, siekėme ištirti ryšį tarp įvairių tokio pobūdžio veiklų ir miego režimo, – paaiškino ji.
– Tikėjomės, kad naudojimasis socialine žiniasklaida gali būti labiau susijęs su prastesniu miegu, atsižvelgiant į jos interaktyvų pobūdį ir galimą emocinį stimuliavimą.“
Tačiau, remiantis tyrimo rezultatais, naudojimasis socialine žiniasklaida netrukdė miegoti labiau nei kita su ekranu susijusi veikla.
„Panašu, kad veiklos pobūdis nėra toks svarbus, kaip bendras laikas, praleistas prie ekrano lovoje, – teigė G. Johnsen Hjetland. – Nenustatėme jokių reikšmingų skirtumų tarp naršymo socialinėje žiniasklaidoje ir kitų veiklų prie ekrano, o tai rodo, kad pats naudojimasis ekranais yra pagrindinis miego sutrikimo veiksnys – greičiausiai dėl to, kad tokio pobūdžio veikla atitolina miegą, užimdama laiką, kuris kitu atveju būtų skirtas poilsiui.“
Dalyviai nurodė, ar naudojosi elektroninėmis medijomis lovoje ir kiek laiko. Jie įvardijo, ar žiūrėjo filmus / televizorių, tikrino socialinius tinklus, naršė internete, klausėsi garso įrašų, žaidė žaidimus ar skaitė su studijomis susijusį turinį. Tyrėjai šias veiklas suskirstė į tris platesnes kategorijas: tik socialinė žiniasklaida, be socialinės žiniasklaidos arba socialinė žiniasklaida ir kita su ekranu susijusi veikla.
Be to, tyrimo dalyviai nurodė savo miego ir kėlimosi laiką, kiek laiko užtruko užmigti, kaip dažnai jiems sunkiai sekėsi užmigti ar išmiegoti nepabudus visą naktį, kaip dažnai jie jautėsi mieguisti dienos metu ir kiek laiko truko jiems pasireiškę miego sutrikimai.
Tyrimo metu nustatyta, kad tie, kurie daugiau laiko lovoje praleido prie ekrano, daug dažniau patyrė nemigos simptomų. Panašu, kad konkreti veikla turėjo mažesnės reikšmės nei apskritai prie ekrano praleistas laikas, o tai rodo, kad naudojimasis ekranu gali sutrikdyti miegą, tiesiog sutrumpindamas poilsiui skirtą laiką.
Tyrimo apribojimai ir rekomendacijos
Tačiau yra keletas svarbių išlygų. Pavyzdžiui, tyrimo imtis yra didelė, tačiau jai trūksta kultūrinės įvairovės, kad išvadas būtų galima apibendrinti plačiau. Be to, tyrime didelė dalis su ekranu susijusios veiklos buvo sujungta į vieną grupę, taip užgožiant galimus siauresnių kategorijų niuansus. Nors tyrimas rodo koreliaciją, jis negali atskleisti priežastinio ryšio.
Socialinius tinklus prieš miegą tikrinantys dalyviai nurodė, kad apskritai miega geriau, tačiau įtaka gali būti abipusė. „Galima interpretuoti ir taip, kad socialine žiniasklaida naudojasi ne tie studentai, kuriems labiausiai trūksta miego“, – rašo tyrėjai.
Kai kurie studentai technologijas naudoja kaip pagalbinę priemonę greičiau užmigti ir gali rinktis veiklą, kuri paprastai laikoma ramesne, pavyzdžiui, žiūrėti filmą ar klausytis muzikos.
„Jei turite problemų su miegu ir įtariate, kad tam įtakos gali turėti ekrano naudojimas, stenkitės sumažinti tokio pobūdžio veiklą prieš miegą, geriausia – likus bent 30–60 minučių iki einant gulti, – patarė G. Johnsen Hjetland. – Jei naudojatės ekranais, apsvarstykite galimybę išjungti pranešimus, kad naktį būtumėte kuo mažiau trukdomi.“
Sveikauk.lt portalo redaktorė.