Aliuminio folija – kone kiekvienoje virtuvėje randamas pagalbininkas. Ja uždengiami kepami patiekalai, vyniojama žuvis, mėsa, bulvės ir daržovės. Tačiau ar kada susimąstėte, kas vyksta, kai folija liečiasi su karštu maistu?
Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose vis dažniau pasirodo perspėjimų, kad kepimo folija gali būti pavojinga sveikatai. Kai kuriuose įrašuose net teigiama, kad naudojant ją į maistą patenka šimtai miligramų aliuminio.
Mokslininkai patvirtina, kad tam tikromis sąlygomis aliuminis iš folijos iš tiesų gali patekti į maistą. Tačiau svarbiausia yra tai, kokius produktus joje ruošiame ir kaip naudojame pačią foliją.
Kas iš tikrųjų vyksta kepant maistą folijoje?
Aliuminio folija gaminama iš plono aliuminio metalo sluoksnio. Ši medžiaga vertinama dėl lengvumo, atsparumo drėgmei ir gebėjimo išlaikyti šilumą.
Tačiau aliuminis gali reaguoti su tam tikromis maiste esančiomis medžiagomis.
Vokietijos federalinis rizikos vertinimo institutas (BfR) aiškina, kad aliuminio tirpumą didina rūgštys ir druska.
Todėl aliuminio dalelės gali patekti į maistą, kai folija tiesiogiai liečiasi su rūgščiais arba sūriais produktais.
Šį procesą gali sustiprinti aukšta temperatūra ir ilgesnis sąlyčio laikas.
Tai reiškia, kad vien folijos naudojimas dar nereiškia didelės rizikos, tačiau tam tikri gaminimo įpročiai gali padidinti į maistą patenkančio aliuminio kiekį.
Vienas įprastas produktas gali padidinti aliuminio išsiskyrimą
Specialistai labiausiai atkreipia dėmesį į maistą, kuriame yra daug rūgšties arba druskos.
Pavyzdžiui, daug kas mėgsta folijoje kepti žuvį su citrinos griežinėliais. Nors toks patiekalas atrodo visiškai įprastas, citrinos rūgštis gali padidinti aliuminio patekimą iš folijos į žuvį.
Panaši situacija gali susidaryti kepant marinuotą mėsą, pomidorus ar stipriai sūdytus produktus.
BfR specialistai rekomenduoja vengti tiesioginio nepadengto aliuminio sąlyčio su tokiais patiekalais.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į šiuos produktus:
- Žuvį su citrina ar rūgščiais marinatais.
- Pomidorus ir pomidorų padažus.
- Acte marinuotą mėsą.
- Stipriai sūdytus patiekalus.
- Rūgščius vaisius ir daržoves.
Tai nereiškia, kad šie produktai yra pavojingi. Problema gali kilti dėl jų sąlyčio su nepadengtu aliuminiu, ypač kaitinant.
Kiek aliuminio organizmas gali gauti su maistu?
Aliuminio natūraliai aptinkama aplinkoje, vandenyje ir įvairiuose maisto produktuose.
Nedideli jo kiekiai į žmogaus organizmą patenka net ir visiškai nenaudojant kepimo folijos.
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) yra nustačiusi toleruojamą savaitinį aliuminio suvartojimo kiekį – 1 miligramą vienam kilogramui kūno svorio.
Pavyzdžiui, 70 kilogramų sveriančiam suaugusiajam ši vertė būtų 70 miligramų per savaitę iš visų maisto šaltinių.
Tai nėra riba, kurią viršijus vieną kartą žmogus būtinai apsinuodija. Ši vertė skirta vertinti galimą ilgalaikio aliuminio poveikio riziką.
Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos ekspertų komitetas 2011 metais nustatė kitokią laikinąją toleruojamą savaitinę vertę – 2 miligramus kilogramui kūno svorio.
Skirtingi ekspertiniai vertinimai rodo, kad aliuminio poveikio analizė yra sudėtinga, o svarbiausias veiksnys – bendras ir ilgalaikis jo suvartojimas.
Ar aliuminis gali paveikti smegenis ir atmintį?
Internete neretai teigiama, kad aliuminis sukelia depresiją, silpnina atmintį ar net lemia Alzheimerio ligos vystymąsi.
Iš tiesų moksliniai tyrimai yra parodę, kad didelės aliuminio dozės gali turėti neigiamą poveikį nervų sistemai.
Tačiau tai nereiškia, kad kasdienis kepimo folijos naudojimas sukelia minėtas ligas.
Alzheimerio ligos asociacija pažymi, kad iki šiol atlikti tyrimai nepatvirtino priežastinio ryšio tarp įprasto aliuminio poveikio ir Alzheimerio ligos išsivystymo.
Vokietijos BfR taip pat nurodo, kad aiškaus tokio ryšio įrodymų nėra.
Taigi teiginiai, kad maisto kepimas folijoje tiesiogiai sukelia depresiją ar atminties sutrikimus, nėra pagrįsti patikimais moksliniais įrodymais.
Vis dėlto specialistai rekomenduoja vengti nereikalingo papildomo aliuminio patekimo į organizmą.
Ką geriau naudoti vietoj aliuminio folijos?
Jeigu dažnai kepate žuvį, mėsą ar daržoves, verta žinoti, kad daugeliu atvejų foliją galima pakeisti kitomis priemonėmis.
Vienas paprasčiausių pasirinkimų – karščiui atsparūs stikliniai arba keraminiai kepimo indai.
Juose galima ruošti įvairius patiekalus, o prireikus uždengti tinkamu dangčiu.
Kitas variantas – kepimo popierius, skirtas sąlyčiui su maistu ir naudojimui konkrečioje orkaitės temperatūroje.
Jeigu folija naudojama kaip išorinis dangalas, tarp jos ir maisto galima palikti kepimo popieriaus sluoksnį, kad patiekalas tiesiogiai nesiliestų su aliuminiu.
Tačiau būtina laikytis kepimo popieriaus gamintojo nurodytos temperatūros ribos.
Kepant ant grotelių taip pat galima rinktis nerūdijančiojo plieno kepimo indus ar daugkartines kepimo skardeles.
Ar reikia visiškai atsisakyti kepimo folijos?
Ekspertai neteigia, kad aliuminio folija yra savaime pavojinga ar kad ją būtina nedelsiant išmesti iš virtuvės.
Svarbiausia – tinkamai ją naudoti.
Pavyzdžiui, folija gali būti naudojama kaip išorinis kepimo indo dangalas arba produktams, kurių sudėtyje nėra daug rūgšties ir druskos, laikantis gamintojo rekomendacijų.
Tačiau rūgščius ir stipriai sūdytus patiekalus saugiau gaminti bei laikyti induose, kurie tiesiogiai nereaguoja su tokiu maistu.
Mokslininkų ir maisto saugos specialistų rekomendacijos leidžia daryti paprastą išvadą: didžiausią dėmesį verta skirti ne pačiai folijai, o jos sąlyčiui su maistu ir naudojimo sąlygoms.
Todėl kitą kartą ruošdami žuvį su citrina ar marinuotą mėsą folijoje prisiminkite – nedidelis gaminimo įpročių pakeitimas gali padėti sumažinti nereikalingą aliuminio patekimą į jūsų maistą.
Šaltiniai:
- European Food Safety Authority (EFSA). „Safety of aluminium from dietary intake“, 2008.
- German Federal Institute for Risk Assessment (BfR). „FAQs about aluminium in food and products intended for consumers“.
- FAO/WHO Joint Expert Committee on Food Additives (JECFA). „Aluminium“, 2011.
- Alzheimer’s Association. „What Causes Alzheimer’s Disease?“
