Naujas Irano ir Australijos mokslininkų tyrimas atskleidė, kad vidutinio intensyvumo fiziniai pratimai sumažina antsvorio ir nutukimo turinčių žmonių apetitą. Nors šios išvados gali nuvilti tuos, kurie tiki galį valgyti daugiau, nes mankštinasi, džiugina tai, kad dėl sumažėjusio alkio pojūčio gali būti lengviau siekti svorio reguliavimo tikslų.
Žurnale „Physiological Reports“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad po valandos trukmės treniruotės iš karto padaugėjo su apetito slopinimu susijusių baltymų, o kartu sumažėjo apetitą skatinančio hormono kiekis. Fizinio krūvio metu raumenys gamina peptidus.
Tyrimo metu padidėjo apetito slopintojų – citokino baltymo interleukino 6 (IL-6) ir į hormoną panašaus baltymo irisino – kiekis, o stimuliuojančio hormono neuropeptido Y (NPY) kiekis sumažėjo. Be to, tyrėjai stebėjo interleukino 7 (IL-7) ir leptino reakciją į fizinį krūvį, tačiau nenustatė jokių pastebimų jų kiekio pokyčių. Tyrimo dalyviai taip pat užpildė apklausą, kurioje nurodė, kad po mankštos sumažėjo alkio jausmas.
Tyrimo detalės ir mokslinės įžvalgos
Irane atliktame tyrime dalyvavo vienuolika nutukusių vyrų, neturinčių medžiagų apykaitos problemų, nerūkančių, nevartojančių jokių vaistų ir gyvenančių neaktyvų gyvenimo būdą, kaip apibrėžta Tarptautiniame fizinio aktyvumo klausimyne. Visi jie dalyvavo dviejuose atsitiktinių imčių kryžminiuose tyrimuose, kuriuos skyrė ne mažiau kaip septynios dienos. Keturių valandų trukmės bandymai, kuriuos sudarė valgymas ir matavimai, buvo identiški, išskyrus tai, kad viename iš jų buvo 60 minučių trukmės dviračių treniruotė, o kitame – poilsio laikotarpis. Bandymas be fizinio krūvio buvo kontrolinis.
Pasak tyrimo autorių, iki šiol didesnėje dalyje apetito tyrimų daugiausia dėmesio buvo skiriama hormonų įtakai. Dabar situacija pasikeitė – dažniau vertinami miokinai, citokinai, adipokinai ir peptidai, galintys būti svarbūs apetito reguliavimo veiksniai. Tai patvirtina GLP-1 vaistų, tokių kaip „Wegovy“ ir „Ozempic“, kurie imituoja peptidu-1 vadinamą gliukagono tipo hormoną, padedantį kontroliuoti alkį, populiarumas.
Ekspertų nuomonės ir rekomendacijos
Šiame tyrime nedalyvavęs sertifikuotas bendrosios chirurgijos ir bariatrijos chirurgas dr. Miras Ali sakė, kad jo „nenustebino šio tyrimo rezultatai“, nes „alkį ar sotumą skatina sudėtinga daugelio hormonų sąveika“. „Nors šio tyrimo imtis buvo nedidelė, – pažymėjo M. Ali, – jis rodo, kad mes ne visiškai suprantame šį nutukimo aspektą.“
Virdžinijos universiteto Medicinos mokyklos tyrėja dr. Kara C. Anderson paaiškino, ką naujausi moksliniai tyrimai rodo apie naujajame tyrime analizuojamus peptidus: „Ankstesni duomenys parodė, kad hormonas NPY ir signaliniai baltymai IL-6 bei irisinas gali būti susiję su energijos balansu ir medžiagų apykaita, – sakė ji. – Padidėjęs NPY kiekis siejamas su apetito stimuliavimu (padidėjusiu alkiu). IL-6 ir irisinas daugiausia išsiskiria iš skeleto raumenų ir taip pat vaidina svarbų vaidmenį medžiagų apykaitoje, o tyrimai rodo, kad padidėjęs IL-6 kiekis susijęs su apetito slopinimu (sumažėjusiu alkiu). Svarbu tai, kad visi jie gali sąveikauti su kitais energiją reguliuojančiais hormonais, tokiais kaip grelinas, GLP-1 ir PYY.“
Savo ruožtu M. Ali pabrėžė, kad „šiame tyrime nurodytas apetitą slopinantis poveikis, panašu, yra daug menkesnis nei GLP-1 vaistų“. „Kai kurie duomenys, – pažymėjo K. Anderson, – leidžia manyti, kad apetito slopinimas po fizinio krūvio nutukusiems asmenims gali būti silpnesnis, o kiti rodo, kad nutukę ir liesi asmenys reaguoja panašiai.“ Vis dėlto, pasak jos, situacija pakankamai sudėtinga. „Dėl didelės protokolų įvairovės – maitinimosi būsenos (pavalgoma prieš fizinį krūvį ar nevalgoma), fizinio krūvio būdo, trukmės ir intensyvumo – sunku pasiekti bendrą sutarimą“, – paaiškino ji.
Mankšta – subtili pagalba svorio kontrolei
Tyrimo autoriai teigia, kad fiziniai pratimai gali būti laikomi dar viena apetito kontrolės priemone nutukusiems ar antsvorio turintiems žmonėms. „Deja, dauguma mano pacientų nepraneša, kad po fizinio krūvio jaučiasi mažiau alkani, o iš tiesų mano, kad gali valgyti daugiau, nes mankštinosi“, – sakė M. Ali.
„Nors yra daug veiksnių, nuo kurių priklauso, alkani ar sotūs jaučiamės, fiziniai pratimai gali būti įrankis, padedantis ūmiai numalšinti apetitą ir pasitarnauti svorio metimo bei valdymo programose,“ – teigė K. Anderson.
„Yra vienas dalykas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį, analizuojant šio tyrimo rezultatus, – turėtume stengtis įsiklausyti į kūno siunčiamus signalus, – pabrėžė M. Ali. – Jei po mankštos jaučiamės mažiau alkani, tai ir valgykime mažiau. Deja, mano patirtis rodo, kad žmonės yra linkę ignoruoti tokius subtilius signalus.“
Sveikauk.lt portalo redaktorė.