Naujausi įrodymai leidžia teigti, kad reguliari mankšta yra naudinga bendrai sveikatai, įskaitant ir smegenų funkciją. Ankstesni tyrimai parodė, kad fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti demencijos, įskaitant Alzheimerio ligą, ir apskritai kognityvinių funkcijų silpnėjimo riziką, tačiau jų išvadose teigiama, kad smegenų veikla suintensyvinama per pirmąsias 10–20 minučių po mankštos. Neseniai Londono universitetinio koledžo (Jungtinė Karalystė) mokslininkai nustatė, kad su fiziniu krūviu susijęs kognityvinių funkcijų pagerėjimas iš tikrųjų gali trukti net 24 valandas. Mokslininkai taip pat nustatė, kad trumpesnis sėdėjimo laikas ir 6 ar daugiau valandų miego, ypač papildomos REM ir gilaus miego fazės, kitą dieną padeda pasiekti geresnių atminties testų rezultatų. Tyrimas neseniai buvo paskelbtas žurnale „International Journal of Behavioral Nutrition and Physical Activity“.
Fizinis krūvis gerina kognityvinius gebėjimus
Dalyvauti šiame tyrime mokslininkai atrinko 76 suaugusiuosius nuo 50 iki 83 metų amžiaus, kuriems nebuvo diagnozuota demencija ar kognityviniai sutrikimai. Kiekvienas dalyvis 8 dienas ant riešo nešiojo akcelerometrą, padėjusį stebėti jo fizinį aktyvumą, sėdimąją veiklą ir miego režimą.
„Kadangi senstant mūsų gyvenimo kokybei ir nepriklausomybei itin svarbios kognityvinės funkcijos silpsta, norime ir toliau aiškintis, kaip optimaliai keisti gyvenimo būdą, kad kuo ilgiau išlaikytume pakankamą jų lygį, – sakė Londono universitetinio koledžo Epidemiologijos ir visuomenės sveikatos katedros vyresnioji mokslo darbuotoja ir pagrindinė šio tyrimo autorė dr. Mikaela Bloomberg. – Iš laboratorinių tyrimų žinome, kad praėjus kelioms minutėms ar valandoms po fizinio krūvio kognityvinės funkcijos pagerėja. Norėjome išsiaiškinti, ar ši nauda gali išlikti ilgiau nei porą valandų, ypač vyresnio amžiaus suaugusiųjų grupėje, kur kognityvinių funkcijų palaikymas ne laboratorinėmis sąlygomis yra ypač svarbus.“
Išanalizavę duomenis, M. Bloomberg ir jos suburti tyrėjai nustatė, kad vidutiniškai arba intensyviai sportavusiems asmenims, palyginti su gavusiais vidutinį fizinį krūvį, kitą dieną po mankštos pagerėjo darbinė atmintis (gebėjimas išlaikyti informaciją, kol atliekami kiti veiksmai) ir epizodinė atmintis (kasdienių įvykių prisiminimas).
Ir atvirkščiai, mokslininkai nustatė, kad, ilgiau sėdint, kitą dieną darbinė atmintis pablogėja.
„Fiziniai pratimai stimuliuoja kraujotaką ir neurotransmiterius, kurie padeda palaikyti kognityvines funkcijas, – aiškino M. Bloomberg. – Vadinasi, fizinio aktyvumo nauda atminčiai gali pasireikšti ilgiau, nei anksčiau nustatyta laboratoriniais tyrimais.“
Daugiau nei 6 valandos miego lemia geresnę atmintį ir dėmesį
Tyrėjai taip pat nustatė, kad tyrimo dalyviai, miegoję 6 ar daugiau valandų, pasižymėjo geresne epizodine atmintimi ir psichomotoriniu greičiu, palyginti su miegojusiais mažiau.
Be to, tyrimo metu išsiaiškinta, kad kiekvienos papildomos 30 minučių REM miego praėjusią naktį gali būti siejamos su geresniais dalyvių dėmesio rodikliais, o su kiekvienu papildomu pusvalandžiu lėtųjų bangų miego, dar vadinamo giliuoju miegu, fiksuoti geresni epizodinės atminties rodikliai.
„Miegas ir fizinis aktyvumas yra neatsiejamai susiję elgesio modeliai; negalime atsižvelgti į fizinį aktyvumą, neatsižvelgdami į miegą, todėl tyrime analizavome ir miegą, – sakė M. Bloomberg. – Ši išvada patvirtina tai, kas jau buvo žinoma apie miegą ir atminties funkciją kitą dieną.“
„Būtų įdomu atlikti panašų tyrimą su suaugusiųjų grupe, turinčia daugiau kognityvinių problemų nei mūsų tirtoji, tada pamatytume, ar rezultatai būtų kitokie“, – pridūrė ji.
„Kognityvinių funkcijų išlaikymas vyresnio amžiaus suaugusiesiems yra svarbus gerai gyvenimo kokybei, gerai savijautai ir nepriklausomybei, – pranešime spaudai teigė vienas iš šio tyrimo autorių, Londono universitetinio koledžo psichologijos ir epidemiologijos profesorius, Elgsenos mokslų ir sveikatos tyrimų departamento vadovas dr. Andrew Steptoe. – Todėl naudinga identifikuoti veiksnius, kurie kasdien gali turėti įtakos kognityvinei sveikatai.“
„Šis tyrimas įrodo, kad tiesioginė kognityvinė fizinio krūvio nauda gali išlikti ilgiau, nei manėme, – tęsė mokslininkas. – Be to, iš jo rezultatų matyti, kad gera miego kokybė taip pat prisideda prie kognityvinių gebėjimų. Tačiau iš šio tyrimo negalime nustatyti, ar trumpalaikiai kognityvinės veiklos pagerėjimai perauga į ilgalaikę naudą kognityvinėms funkcijoms, nepaisant gausių įrodymų, kad fizinis aktyvumas gali sulėtinti kognityvinių funkcijų silpnėjimą ir sumažinti demencijos riziką, dėl to vis dar diskutuojama.“
Reikia toliau tirti sąsajas tarp fizinio krūvio, miego ir kognityvinių gebėjimų
Apie šį tyrimą taip pat kalbėjosi su Santa Monikoje, Kalifornijoje, įsikūrusio „Providence Saint John`s“ sveikatos centro Ramiojo vandenyno neurologijos instituto vyresniuoju smegenų sveikatos treneriu ir „FitBrain“ programos direktoriumi Ryanu Glattu.
„Nors tyrimas intriguojantis, jis yra nedidelės apimties, todėl jo apibendrinimo galimybės ribotos, – sakė tyrime nedalyvavęs R. Glattas. – Ryšį tarp fizinio aktyvumo, miego ir kitos dienos kognityvinės veiklos reikėtų nuodugniau tirti, pasitelkus didesnę ir įvairesnę imtį.“
„Mankšta ir miegas yra modifikuojami gyvenimo būdo veiksniai, vadinasi, jų optimizavimas gali turėti didelę reikšmę kognityviniam senėjimui ir visuomenės sveikatos intervencijoms. Vis dėlto, norint nustatyti šį poveikį ilgesniu laikotarpiu, reikia patikimesnių įrodymų. Ateities tyrimuose reikėtų įtraukti didesnes imtis, įvairias populiacijas, įskaitant ir turinčias kognityvinių sutrikimų, ir naudoti ilgesnius stebėjimo laikotarpius, tai padėtų nustatyti, ar trumpalaikė kognityvinė nauda virsta ilgalaikiu pagerėjimu ar sulėtėjusiu kognityvinių funkcijų silpimu“, – svarstė R. Glattas.
Apie šį tyrimą kalbėjosi ir su medicinos mokslų daktaru, sporto neurologu, sporto neurologijos ir skausmo medicinos centro „Cedars-Sinai Kerlan-Jobe“ institute Los Andžele įkūrėju ir direktoriumi Vernonu Williamsu.
Tyrime nedalyvavęs V. Williamsas teigė, kad tyrimo rezultatai papildo jau turimus duomenis ir dar kartą patvirtina mankštos ir kitokio fizinio aktyvumo naudą smegenims.
„Tai, kad tyrimas rodo ilgesnę naudą – ne tik kelias valandas trunkantį pagerėjimą, bet ir kitą dieną juntamą poveikį, yra […] verta dėmesio“, – sakė jis.
„Atrodo labai aišku, kad kuo daugiau ieškome ir kuo daugiau oficialiai tiriame, tuo daugiau randame įrodymų, kad miego optimizavimas ir fizinis aktyvumas / fiziniai pratimai yra naudingi ne tik fizinei, bet ir kognityvinei sveikatai. Svarbu viskas, ką galime padaryti, kad pagerintume smegenų funkcijas, įskaitant tai, kaip mąstome, veikiame ir elgiamės, – pagrindinius aspektus, rodančius, kas esame ir kaip bendraujame su artimaisiais ir pasauliu apskritai“, – sakė V. Williamsas.
Tačiau, kaip ir R. Glattas, V. Williamsas teigė norįs, kad „tokio pobūdžio tyrimas būtų pakartotas ir rezultatai būtų patvirtinti su didesniu dalyvių skaičiumi“.
„Norėčiau sužinoti, kaip galime šviesti ir informuoti visuomenę (ir gydytojus) ir keisti žmonių elgseną, kad gautume tyrime aprašomą naudą. Yra daugybė klausimų ir galimybių atlikti su miego ir fizinių pratimų poveikio kognityvinėms funkcijoms koncepcija susijusius tyrimus, jie gali būti naudingi atskiriems asmenims ir visai visuomenei. Tai labai įdomu!“ – pridūrė jis.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.