2023 metų spalio pradžioje visuomenės dėmesį patraukė neįprastas atvejis – nėščia ir vos 11 metų ir 11 mėnesių amžiaus paauglė. Mergina laukiasi jau trečią nėštumo mėnesį, o apie šį atvejį vaikų teisių apsaugos specialistai sužinojo tik gavę pranešimą iš medikų. Šis faktas kelia daug klausimų apie vaikų sveikatą, jų fizinį bei emocinį pasirengimą nėštumui ir gimdymui, taip pat atskleidžia spragas bendrojo lavinimo ir sveikatos švietimo srityse.
Vis mažėjantis nepilnamečių nėštumo skaičius, bet probleminiai atvejai vis dar egzistuoja
Pastaraisiais metais Lietuvoje nepilnamečių motinų skaičius ženkliai sumažėjo. 2018 metais užregistruota 173 nėštumų merginoms iki 18 metų, o 2022 m. jų skaičius buvo dukart mažesnis – 88. Tačiau nėštumų iki 15 metų vis dar pasitaiko, kasmet sulaukiama nuo 1 iki 4 tokių atvejų. Statistikos duomenys rodo reikšmingą pokytį – prieš du dešimtmečius nepilnametės susilaukdavo daug daugiau vaikų, tačiau net ir šiandien ankstyvas nėštumas kelia didelę riziką tiek jaunoji motinai, tiek gimusiam kūdikiui.
Medikų požiūris į itin ankstyvą nėštumą
Profesionali patirtis leidžia suprasti, kokios grėsmės kyla itin jauno amžiaus nėščioms mergaitėms. Pasak Santaros klinikų akušerės-ginekologės prof. Žanos Bumbulienės, paauglių nėštumų metu motinų mirtingumas yra gerokai didesnis nei suaugusių moterų, o neišnešiotų naujagimių rizika – ženkliai padidėjusi. Tai susiję su fiziologiniais pokyčiais ir nėštumo komplikacijomis, dažnesnėmis tarp nepilnamečių.
Paauglėms dažniau pasitaiko arterinio kraujospūdžio padidėjimas, preeklampsija ar eklampsija, lytiškai plintančios ligos, šlapimo takų infekcijos, priešlaikinis placentos atsidalinimas ir gimdymo veiklos sutrikimai dėl dar neišsivysčiusio dubens kaulų. Šios fizinės kliūtys nėštumo metu dažnai lemia ir neišnešiotų vaikų gimimą. Be to, gimdymo metu kyla iššūkių nustatant tinkamą gimdymo būdą: natūralų ar cezario pjūvį, nes nėščios paauglės dažnai nėra emociškai pasiruošusios šiam procesui.
Fiziologinis brandumas neprivalo sutapti su kalendoriniu amžiumi
Gydytoja pabrėžia, kad kiekviena paauglė skirtingai bręsta – viena gali būti fiziškai subrendusi ir produktyvi, kita – dar vaikas. Pastojimas gali įvykti net iki pirmųjų menstruacijų, nes pirmiausia moters organizme vystosi neovuliaciniai ciklai, kurie vėliau pereina į ovuliacinius. Paauglių organizmas turi skirtingą ciklų raidą, todėl ir rizika pastoti skiriasi.
Taip pat galimas ir kūdikio maitinimas krūtimi. Nors tokio jauno amžiaus moterys tebėra paauglės, jos fiziologiniai mechanizmai leidžia žindyti vaiką, o istorijoje yra daug pavyzdžių, kai jaunos moterys patyrė ir šią patirtį.
Emociniai iššūkiai ir socialinė aplinka – sunkiausios paauglių mamos kovos
Fiziniai sunkumai – tik dalis problemos. Psichologė Loreta Vaičaitytė-Cruz išskiria, kad jaunos nėščiosios patiria milžinišką emocinį krūvį, dažnai jaučiasi vienišos, baiminasi šeimos, bendraamžių reakcijos, kyla daug klausimų apie savo kūną ir gyvenimą. Paauglystės emocijos yra nepastovios ir intensyvios, o situacija, kai tokia jauna mergina tampa mama, dar labiau jas paaštrina.
Psichologė pabrėžia, kad itin svarbus palaikymas iš šeimos, draugų ir specialistų. Nekaltinti ir nesmerkti, suteikti galimybę išsikalbėti, gauti psichologinę pagalbą yra esminiai veiksniai, kurie gali išgelbėti nuo gilios emocinės krizės. Pavojus visam gyvenimui kyla tuomet, kai paauglė lieka socialiai izoluota ir nesulaukia reikiamos paramos.
Paauglystėje susilaukus vaiką, dalis jaunesnių mamų išlieka paauglėmis emociškai – jos dar neįgijusios brandos priimti sprendimus ir rūpintis savimi pačiomis. Todėl gyvenimo iššūkiai tampa dar didesni, ypač buitinės atsakomybės ir nuolatinio rūpinimosi vaiku srityse.
Švietimas ir šeimos vaidmuo – prevencijos kertinis akmuo
Psichologė išskiria, kad vienas pagrindinių nėštumų paauglystėje priežasčių – emocinis nepasitenkinimas šeimoje, vienišumas, tėvų dėmesio stoka. Tokios jaunos merginos dažniau ieško emocinės paramos kitur, įtraukia į ankstyvą lytinį gyvenimą. Tai rodo, kad prevencinės programos bei kokybiškas šeimos ir seksualinis švietimas yra būtini siekiant sumažinti ankstyvo nėštumo atvejus.
Šeimos, bendruomenės ir švietimo sistemos uždavinys – kurti aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, mylimi ir išklausyti, kad jiems nereikėtų ieškoti neprotų būdų patirti emocinį priėmimą.
Apibendrinant, ankstyvas nėštumas – ypač itin jaunų mergaičių atvejai – kelia daug sudėtingų klausimų, kuriems spręsti reikalingas kompleksinis požiūris: medicininis, psichologinis ir socialinis. Tik glaudus specialistų, tėvų ir visuomenės bendradarbiavimas gali užtikrinti, kad šios merginos gaus reikiamą pagalbą ir užtikrins savo sveikatos bei ateities gerovę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.