Nuo patiriamo streso ne tik apima nerimas, bet gali atsirasti ir nemalonių fizinių simptomų, tokių kaip pykinimas. Nors raminamieji vaistai kartais atrodo greičiausia išeitis, jie nėra vienintelis ir ne visuomet pats tinkamiausias sprendimas. Yra daugybė natūralių, veiksmingų būdų, padedančių suvaldyti stresą ir jo sukeltą pykinimą. Štai keletas patarimų, kaip nuraminti perkrautą nervų sistemą be medikamentų, kai jaučiate, kad streso lygis pasiekė kritinę ribą.
Kvėpavimo galia: nurimkite per kelias minutes
Kvėpavimo pratimai yra vienas iš greičiausių ir efektyviausių būdų nuraminti nervų sistemą. Išbandykite šį paprastą metodą, atlikdami jį bent 2–3 minutes:
Lėtai įkvėpkite per nosį, skaičiuodami iki keturių. Sulaikykite kvėpavimą keturioms sekundėms. Tuomet lėtai ir tolygiai iškvėpkite per burną, skaičiuodami nuo šešių iki aštuonių. Lėtas iškvėpimas aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už kūno atsipalaidavimą, ir padeda sumažinti pykinimo jausmą.
Atpalaiduokite kūną: įtampos skanavimas
Fizinė įtampa dažnai kaupiasi kūne, ypač jaučiant stresą. Atlikite viso kūno „skanavimą“ – tai padės identifikuoti ir atpalaiduoti įtemptas vietas. Patogiausia tai daryti gulint, pavyzdžiui, ant grindų. Užsimerkite ir mintimis „pereikite“ per visą savo kūną, pradedant nuo galvos ir baigiant pėdomis, atkreipdami dėmesį į tai, kur jaučiate daugiausia įtampos.
Tuomet sąmoningai įtempkite ir atpalaiduokite atskiras kūno dalis: pečius, rankas, žandikaulį. Pakartokite šį procesą kelis kartus, kol pajusite, kad kūnas atsipalaiduoja ir įtampa mažėja.
Šiltas vanduo ir raminančios arbatos: palaima skrandžiui
Stipriai susijaudinus ar nerimaujant, padeda šilti gėrimai. Šiluma padeda sumažinti streso hormono kortizolio išsiskyrimą, todėl verta gerti šiltą vandenį mažais gurkšneliais. Jei paprastas vanduo nevilioja, išbandykite imbiero ar mėtų arbatą – jos žinomos dėl savo raminančių savybių ir ypač efektyviai malšina pykinimą.
Šviežias oras ir dėmesingas pasivaikščiojimas
Moksliniai tyrimai rodo, kad net 10–15 minučių lėto ėjimo gryname ore gali žymiai sumažinti streso simptomus. Svarbiausia – per šį pasivaikščiojimą susikoncentruoti tik į ėjimą ir buvimą lauke. Venkite muzikos, tinklalaidžių, pokalbių ar naršymo telefone. Leiskite protui pailsėti ir susijungti su aplinka.
Jei neturite galimybės pasivaikščioti, bent praverkite langą ar duris ir keletą minučių giliai įkvėpkite šviežio oro. Net trumpas sąlytis su išoriniu pasauliu gali atnešti ramybę.
Kai pykinimas kartojasi: ilgalaikiai streso mažinimo sprendimai
Kai kuriems žmonėms stresas pykinimą sukelia reguliariai. Tokiu atveju svarbu ne tik malšinti simptomus, bet ir ieškoti būdų, kaip sumažinti paties streso šaltinį. Štai keletas gyvenimo būdo pokyčių, kurie gali padėti:
Reguliarus miegas: užtikrinkite 7–9 valandų kokybišką miegą. Nepakankamas miegas didina streso lygį ir silpnina organizmą.
Mažiau kofeino: kofeinas gali sustiprinti nerimą ir pykinimą, todėl apribokite jo vartojimą.
Reguliarus valgymas: venkite ilgų pertraukų tarp valgymų, nes tuščias skrandis gali padidinti pykinimo pojūtį.
Fizinis aktyvumas: reguliarus sportas bent 3–4 kartus per savaitę padeda atpalaiduoti įtampą ir pagerinti nuotaiką.
Pokalbis su specialistu: jei įtampa nuolatinė ir nekontroliuojama, nedvejodami kreipkitės pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors daugelį streso sukeliamų simptomų galima valdyti savarankiškai, yra situacijų, kai būtina nedelsiant kreiptis į medicinos specialistus. Apsilankykite pas gydytoją, jei pykinimas tęsiasi ilgai, stiprėja, atsiranda vėmimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, stiprus pilvo skausmas ar simptomai trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui.
Svarbu prisiminti, kad kartais stresas gali „užmaskuoti“ ir kitus virškinimo ar hormoninius sutrikimus. Jei abejojate dėl savo sveikatos būklės, visuomet geriau pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir atlikti reikiamus tyrimus, kad būtų nustatyta tikra priežastis.
Parengta pagal American Psychological Association, Harvard Health Publishing
Sveikauk.lt portalo redaktorė.