Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį dalyvavo Lietuvos Maltos ordino pagalbos tarnybos veiklos 35-mečio minėjime Kaune. Renginyje ji ne tik nustebino pastebimu įvaizdžiu, bet ir pabrėžė veiklos prasmę – tikėjimą, kuris turi virsti konkrečia pagalba ir kasdiene nuoširdžia parama tiems, kam jos labiausiai reikia.
Renginio žinia ir įvaizdis
Pirmoji ponia savo sveikinimo kalboje akcentavo, kad tikėjimas negali likti vien intymiu žmogaus įsitikinimu – jis turi pasireikšti veiksmais, kurie paliečia aplinkinius ir prisideda prie socialinio solidarumo. Jos pasirinktas įvaizdis renginyje sulaukė dėmesio ne tik dėl estetinių aspektų, bet ir dėl to, kad viešas asmuo ryškiai parodė, jog palaikymas socialinėms iniciatyvoms nėra vien simbolinis gestas.
„Tikėjimo išsaugojimas ir pagalba vargstantiesiems nėra dvi atskiros realybės. Tai – daugialypė vienos ir tos pačios tikrovės raiška. Artimojo meilė nėra abstrakti kategorija, tai aktyvus apsisprendimas tapti artimu kiekvienam, kuris kenčia, kuris turi rūpesčių ar patiria slegiančią vienatvės naštą“, – sakė D. Nausėdienė, pasidžiaugusi, kad Lietuvos maltiečiai jau 35-erius metus šią išmintį verčia gyva šalies gyventojų kasdienybe.
Maltiečių veiklos svarba ir pasiekimai
Pirmoji ponia atkreipė dėmesį į konkretų maltiečių darbą: projektus „Maistas ant ratų“ ir „Maltiečių sriuba“, vienišiems ir skurdžiai gyvenantiems senoliams skirtą pagalbą, vaikų dienos centrų plėtrą bei jaunųjų savanorių įgalinimą. Pranešime paminėti skaičiai iliustruoja organizacijos mastą: daugiau nei 1 700 suaugusių savanorių ir apie 600 jaunųjų maltiečių – kasmet pasiekiama daugiau nei 4 tūkstančiai globojamų senolių bei šimtai jaunesnių žmonių, neturinčių kitos pagalbos. Tokie skaičiai rodo organizacijos ilgalaikį poveikį ir bendruomenės indėlį į socialinę gerovę.
D. Nausėdienė taip pat priminė istorinius ryšius: pirmoji humanitarinė Maltos ordino pagalba Lietuvą pasiekė 1989 m., 1991 m.
radosi pagalbos tarnyba, o 1992 m. liepos 9 d. oficialiai užmegzti diplomatinių santykių pagrindai. Šie faktai pabrėžia, kad bendradarbiavimas tarp lietuvių bendruomenės ir Suvereno Maltos ordino yra gilus ir tarptautinis.
Priminusi praėjusio birželio Princo ir Didžiojo Magistro Johno Dunlapo vizitą Lietuvoje, pirmoji ponia kalbėjo apie pagarbą žmogaus orumui ir gailestingumą kaip kertinius ryšius tarp organizacijos ir valstybės. „Ir šiandien mes aiškiai regime, kad pati stipriausia diplomatija – tai ištiesta ranka ir atvertos durys bei mylinčios širdys. Suteikta pagalba ir gebėjimas būti šalia žmogaus tada, kai jam sunkiausia“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia.
Ačiū savanoriams ir ateities tikslai
Kalboje ji dėkojo maltiečių savanoriams, vadovams, darbuotojams ir rėmėjams už nuolatinį indėlį, ypač pandemijos metu ir prasidėjus plataus masto agresijai kaimyninėje šalyje, kada Lietuną pasiekė tūkstančiai ukrainiečių, reikalingų humanitarinės, psichologinės ir socialinės pagalbos. Pirmoji ponia palinkėjo, kad Lietuvos ir Maltos ordino ryšys toliau stiprėtų ir prisidėtų prie stipresnės bei gailestingesnės visuomenės kūrimo.
Renginys Kaune sutelkė dėmesį ne tik į viešąjį įvaizdį, bet ir į ilgalaikę, konkrečią pagalbą, kurią maltiečiai teikia kasdien: nuo maisto tiekimo iki globos namų lankymo ir jaunimo įtraukimo į savanorystę. Tai priminimas, kad solidarumas ir atjauta yra ne tik žodžiai – tai nuolatinė veikla, keičianti žmonių gyvenimus.