Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad kasmet pasaulyje diagnozuojama apie 20 milijonų naujų vėžio atvejų. Maždaug 15 procentų šių atvejų sudaro moters lytinių organų onkologinės ligos, kurios yra antra dažniausia moterų sveikatos problema po krūties vėžio. Nepaisant šios grėsmingos statistikos, medikai pastebi, jog daugelis moterų vis dar linkusios atidėlioti vizitus pas ginekologą. Dažnai į kabinetą užsukama tik tada, kai jaučiamas skausmas, pasireiškia ciklo sutrikimai ar kiti nemalonūs simptomai. Toks delsimas neretai lemia pavėluotą diagnozę ir didesnę komplikacijų riziką.
Reguliarūs vizitai – gyvybiškai svarbu
„Profilaktiškai tikrintis reikėtų bent kartą per metus. PAP tepinėlis yra svarbus, tačiau to nepakanka – kad apžiūra būtų išsami, būtinas ir ultragarsinis tyrimas. O dėl papildomų tyrimų sprendžiame kiekvieno vizito metu, atsižvelgdami į pacienčių nusiskundimus ir sveikatos būklę“, – sako akušerė ginekologė Irina Sučkova.
Pasak gydytojos, pastaraisiais metais jaunos moterys vis drąsiau kalba apie savo kūną, tačiau sąmoningumo dar trūksta. „Jeigu sugebame kas dvejus metus nuvaryti automobilį techninei apžiūrai, tai ir savo kūnui turėtume parodyti bent tiek pat dėmesio. Negi esame blogesnės už savo mašiną?“ – retoriškai klausia medikė.
Ginekologės teigimu, vengimas lankytis pas specialistą dažnai kyla ne iš baimės, o iš įpročio atidėlioti savo sveikatos klausimus. „Matau daug moterų, kurios rūpinasi viskuo – šeima, darbu, automobiliais – bet ne savimi. O juk kūnas – tai mūsų namai. Jeigu mama rūpinasi savimi, dažniausiai ir dukra tai perima kaip normą. Kai mama atveda dukrą ne tada, kai jau skauda, o kai kyla klausimų – pavyzdžiui, apie pirmuosius lytinius santykius ar kontracepciją – tai rodo brandą, pasitikėjimą ir sveiką požiūrį į kūną“, – pabrėžia Irina Sučkova.
Klaidingi įsitikinimai ir dažnos problemos
Vis dar gajūs keli klaidingi įsitikinimai apie moters sveikatą. Vienas jų – manymas, kad gimdymas „sutvarkys“ ginekologines problemas. „Tai klaidingas požiūris. Nei skausmingos mėnesinės, nei diskomfortas lytinių santykių metu nėra norma. Šios būklės turi būti diagnozuojamos ir gydomos – nereikia laukti, kol „praeis“ savaime“, – pabrėžia gydytoja I. Sučkova.
Žmogaus papilomos virusas ir lytiškai plintančios infekcijos
Kita dažnai aptariama tema – žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Jis itin paplitęs tarp lytiškai aktyvių žmonių, o dalis tipų gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. „Apie 70–90 procentų jaunų žmonių bent kartą yra užsikrėtę ŽPV. Skiepai – efektyviausias būdas apsisaugoti nuo pavojingiausių viruso tipų. Lietuvoje mergaitės ir berniukai nuo 11 iki 14 metų skiepijami nemokamai – šiuo laikotarpiu pakanka dviejų dozių. Vyresniems paaugliams nuo 14 iki 18 metų jau reikalingos trys dozės, tačiau Valstybinė ligonių kasa kompensuoja dvi iš jų“, – primena I. Sučkova.
Tarp lytiškai plintančių infekcijų dažnai nustatoma chlamidiozė. Dalis infekcijų ilgai nepasireiškia, tačiau gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant nevaisingumą. Dėl to verta periodiškai pasitikrinti net ir esant nuolatiniam partneriui, jei kyla abejonių ar atsiranda neaiškių nusiskundimų.
Skausmas ar deginimas lytinių santykių metu taip pat yra signalas ieškoti priežasties, o ne taikstytis su diskomfortu. „Tokie pojūčiai gali būti susiję su infekcijomis, makšties sausumu ar psichologiniais veiksniais. Svarbiausia – kreiptis į specialistą, kad būtų nustatyta priežastis ir parinktas tinkamas gydymas“, – pataria ginekologė.
Kontracepcija ir kasdienė intymios sveikatos priežiūra
Gydytoja I. Sučkova atkreipia dėmesį, kad rūpinimasis intymia sveikata apima ne tik apsilankymus pas gydytoją ir infekcijų gydymą, bet ir kasdienius sprendimus, kurie lemia moters savijautą bei komfortą. Vienas iš tokių sprendimų – tinkamos kontracepcijos pasirinkimas.
„Šioje srityje nėra vieno universalaus sprendimo. Geriausia kontraceptinė priemonė yra ta, kuri tinka konkrečiai moteriai. Vienoms patogiausia spiralė, kitoms – kontraceptinis žiedas ar tabletės. Nėra jokios „auksinės taisyklės“ – svarbiausia, kad priemonė būtų patogi, saugi ir atitiktų individualius poreikius“, – teigia I. Sučkova.
Gydytoja įspėja, kad prieš pasirenkant kontracepciją dažnai daroma klaida – atliekami nereikalingi hormonų tyrimai. „Tai dažnai tik bereikalingas pinigų švaistymas. Hormonų tyrimus skiria tik specialistas, kai tam yra pagrįsta medicininė priežastis – savarankiškai jų darytis nereikia“, – priduria medikė.
Galiausiai, gydytoja primena, jog kalbėti apie intymius klausimus nėra gėda, o būtinybė. „Nuo kasdienės higienos iki seksualinio gyvenimo – visos temos yra normalios, jei padeda geriau pažinti savo kūną. Ten, kur yra pagarba, atvirumas ir pasitikėjimas, viskas gerai. Svarbiausia – savo kūno neignoruoti ir neleisti diskomfortui tapti kasdienybe“, – apibendrina I. Sučkova.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.