Nuolatinis nuovargis ir silpnumas: kada tai gali būti klastinga liga ir ką privalote žinoti?

Mažakraujystė, arba anemija, yra būklė, kai organizme sumažėja hemoglobino kiekis, dėl ko audiniai nebepakankamai aprūpinami deguonimi. Pacientai dažniausiai skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, bendru silpnumu, dusuliu fizinio krūvio metu, galvos svaigimu, padažnėjusiu širdies plakimu, sumažėjusiu darbingumu, sutrikusia koncentracija ar plaukų slinkimu. Kadangi šie simptomai vystosi palaipsniui, jie neretai priskiriami paprastam stresui ar pervargimui.

Šeimos gydytoja Agnieška Ieva Banaitė pabrėžia, kad mažakraujystė yra viena dažniausių būklių, su kuriomis susiduriama kasdienėje klinikinėje praktikoje.

Pagrindinės mažakraujystės priežastys ir ankstyvieji signalai

„Dažniausia jos priežastis – geležies stoka, kuri gali išsivystyti ne tik dėl nepakankamos mitybos, bet ir dėl lėtinio kraujo netekimo ar sutrikusio geležies pasisavinimo. Vien tik hemoglobino sumažėjimas dažnai yra vėlyvas signalas, todėl svarbu įvertinti ir organizmo geležies atsargas, ypač feritino rodiklį“, – teigia gydytoja.

Didžiausia rizika: kam reikėtų būti budriems?

Geležies stoka ypač dažna moterims, patiriančioms gausias ar užsitęsusias menstruacijas, nėštumo ar žindymo metu. Taip pat rizikos grupėje yra žmonės, sergantys virškinamojo trakto ligomis ar lėtinėmis uždegiminėmis būklėmis. Tokiais atvejais vien mitybos korekcijos dažnai nepakanka – būtina nustatyti tikrąją priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.

Anot medikės, ypač pažeidžiami yra vaikai bei paaugliai, vaisingo amžiaus moterys, nėščiosios bei vyresnio amžiaus žmonės. Senjorams mažakraujystė neretai gali būti pirmasis rimtesnės lėtinės ar onkologinės ligos požymis, todėl šioje amžiaus grupėje ji visada reikalauja išsamaus ištyrimo.

Kai kuriais atvejais, ypač kai mažakraujystė nustatoma be aiškios priežasties arba kartojasi, rekomenduojama atlikti išplėstines mažakraujystės ištyrimo programas.

Jos padeda įvertinti ne tik geležies atsargas, bet ir kitus galimus anemijos mechanizmus – vitamino B12 ar folio rūgšties stoką, lėtinius uždegiminius procesus ar paslėptą kraujo netekimą. Toks išsamus ištyrimas leidžia nustatyti gilesnę priežastį ir parinkti tikslinį gydymą.

„Nors aiškaus biologinio sezoniškumo nėra, rudenį ir žiemą geležies stoka nustatoma dažniau – tai siejama su mažesne mitybos įvairove, didesniu uždegiminių būklių skaičiumi ir bendru organizmo išsekimu. Net esant nespecifiniams simptomams, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus, vertinant ne tik hemoglobiną, bet ir feritiną. Laiku koreguojant nustatytus pokyčius galima išvengti ilgalaikių pasekmių ir pagerinti gyvenimo kokybę“, – dėsto A.I.Banaitė.

Feritinas parodo organizmo geležies atsargas ir dažnai sumažėja dar prieš pasikeičiant hemoglobino lygiui. Nors laboratorijose feritino norma dažniausiai prasideda nuo 30 µg/l, klinikinėje praktikoje, ypač moterims, 30–50 µg/l dažnai jau siejamas su simptomais. Dėl to neretai rekomenduojama siekti bent 50 µg/l.

„Vis daugiau žmonių turi normalius hemoglobino rodiklius, tačiau sumažėjusias geležies atsargas. Tokiais atvejais žmogus gali jaustis prastai, nors bendras kraujo tyrimas atrodo geras. Laiku nustatant geležies stoką galima užkirsti kelią anemijos vystymuisi“, – teigia gydytoja.

Efektyvūs gydymo metodai ir naujovės

Geležies stoka ir mažakraujystė gali būti veiksmingai koreguojamos tinkamai parinktu gydymu, tačiau gydymo metodas priklauso nuo būklės sunkumo ir paciento tolerancijos.

Lengvesniais atvejais rekomenduojama koreguoti mitybą ir vartoti geležies tabletes. Tačiau gydymas tabletėmis trunka kelis mėnesius ir ne visada yra efektyvus ar gerai toleruojamas. Kai tablečių vartojimas nepadeda, jos netoleruojamos arba reikalingas greitesnis poveikis, taikoma intraveninė geležies terapija.

Vienas iš tokių preparatų – geležies derisomaltosas, modernus intraveninis geležies preparatas, leidžiantis greitai ir patikimai atkurti geležies atsargas.

„Lašelinės atliekamos įvairiose klinikose, įvertinus paciento tyrimus ir indikacijas. Dažnai pakanka vienos procedūros, išvengiama virškinimo trakto šalutinių poveikių, o savijauta pagerėja greičiau nei vartojant tabletes“, – pasakoja A.I.Banaitė.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 77 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *