Gyventojų laukia dideli pokyčiai bankuose
Lietuvoje svarstomi reikšmingi pokyčiai, kurie gali stipriai pakeisti bankų atsakomybę sukčiavimo atvejais. Lietuvos bankas ir Finansų ministerija siūlo naujas taisykles, pagal kurias tam tikrais atvejais bankai turėtų kompensuoti gyventojams dėl sukčių prarastus pinigus.
Šios diskusijos kilo sparčiai augant finansinių sukčiavimų mastui. Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau žmonių praranda tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių eurų po telefoninių ar internetinių apgavysčių. Vien per pastarąsias dienas policija pranešė apie atvejus, kai sukčiai iš gyventojų išviliojo itin dideles sumas.
Dabar vis garsiau keliamas klausimas – ar už tokius nuostolius turi būti atsakingi tik patys gyventojai, ar dalį atsakomybės turėtų prisiimti ir bankai.
Lietuvos bankas siūlo griežtesnę tvarką
Lietuvos bankas paskelbė, kad būtina stiprinti mokėjimų sistemos saugumą ir efektyviau kovoti su finansiniais sukčiais. Vienas svarbiausių siūlymų – nustatyti aiškesnę bankų atsakomybę tais atvejais, kai klientai tampa sukčiavimo aukomis.
Šiuo metu dažnai susidaro situacija, kai žmonės, savo noru atlikę pavedimus sukčiams, praktiškai nebeturi galimybių susigrąžinti pinigų. Bankai neretai argumentuoja, kad klientas pats patvirtino operaciją, todėl atsakomybė tenka jam pačiam.
Tačiau naujos iniciatyvos gali tai pakeisti.
Bankams gali tekti grąžinti pinigus
Finansų ministerija jau parengė Mokėjimų ir Vartojimo kredito įstatymų pataisas, kurios numato kur kas aktyvesnį bankų vaidmenį kovojant su sukčiavimu.
Pagal siūlomus pakeitimus, jei bankui kiltų įtarimų dėl galimo sukčiavimo, jis turėtų atlikti papildomą tyrimą. Nustačius apgaulės požymius, mokėjimo paslaugų teikėjas galėtų laikinai sustabdyti lėšų naudojimą gavėjo sąskaitoje.
Jeigu būtų patvirtinta, kad pinigai gauti sukčiavimo būdu, bankas galėtų juos nurašyti ir grąžinti nukentėjusiam žmogui.
Tai būtų vienas didžiausių pokyčių finansų sistemoje per pastaruosius metus.
Kodėl pokyčių prireikė dabar
Pastaruoju metu sukčių schemos tampa vis sudėtingesnės ir profesionalesnės. Nusikaltėliai apsimeta bankų darbuotojais, policininkais, investavimo specialistais ar net artimaisiais.
Ekspertai pastebi, kad žmonės dažnai praranda budrumą dėl milžiniško psichologinio spaudimo. Sukčiai moka manipuliuoti emocijomis, kelti paniką ir priversti aukas veikti impulsyviai.
SEB banko stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė Vilija Nausėdaitė teigė, kad sukčiavimas jau tapo nuolatine kasdienybės dalimi.
„Sukčiavimas jau nebėra sezoninis, tai yra nuolatinė gyvenimo dalis“, – sakė ji.
Bankai gali pradėti griežčiau kontroliuoti pavedimus
Vis dėlto dalis ekspertų perspėja, kad naujos taisyklės gali turėti ir kitą pusę. Jei bankams teks didesnė finansinė atsakomybė, jie gali pradėti daug griežčiau tikrinti klientų atliekamus pavedimus.
Tai reikštų dažnesnius papildomus klausimus, laikinai stabdomas operacijas ar net ribojimus tam tikriems pervedimams.
Socialiniuose tinkluose jau pasirodė komentarų, kad ateityje žmonėms gali būti sudėtingiau greitai pervesti didesnes pinigų sumas.
Dalis gyventojų tokius planus palaiko, nes tai galėtų apsaugoti nuo sukčių. Kiti baiminasi, kad bankai taps pernelyg kontroliuojantys.
Lietuvos bankas žada daugiau saugumo
Lietuvos bankas savo naujoje mokėjimų strategijoje iki 2030 metų aiškiai įvardijo, kad vienas svarbiausių tikslų – sumažinti sukčiavimo mastą ir sustiprinti sistemos atsparumą.
„Turime sumažinti sukčiavimo mastą, sustiprinti sistemos atsparumą ir užtikrinti, kad mokėjimo paslaugos būtų konkurencingos ir prieinamos visiems“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Taip pat planuojama skatinti modernesnes mokėjimo sistemas bei didesnį operacijų saugumą.
Lietuvoje nuostoliai skaičiuojami milijonais
Policijos ir bankų duomenys rodo, kad finansiniai sukčiai Lietuvoje kasmet iš gyventojų išvilioja milijonus eurų. Ypač dažnai nukenčia vyresnio amžiaus žmonės.
Neseniai Raseiniuose sukčius iš senjorės išviliojo daugiau nei 10 tūkstančių eurų, apsimetęs policijos pareigūnu.
Taip pat sparčiai plinta investiciniai sukčiavimai, kai žmonės viliojami tariamai greitu uždarbiu internete. Kai kurie gyventojai tokiu būdu praranda net šimtus tūkstančių eurų.
Kas keisis gyventojams
Jeigu siūlomi pakeitimai bus priimti, gyventojams gali atsirasti daugiau galimybių atgauti prarastus pinigus. Tačiau kartu žmonėms teks priprasti prie griežtesnių saugumo procedūrų.
Bankai gali dažniau stabdyti įtartinas operacijas, prašyti papildomų patvirtinimų ar net riboti rizikingus pavedimus.
Ekspertai pabrėžia, kad vien technologijų nepakaks – gyventojų budrumas ir toliau išliks svarbiausia apsauga nuo sukčių.
Specialistai ragina nepasitikėti skubinančiais skambučiais
Finansų specialistai primena, kad bankai niekada neprašo telefonu atskleisti prisijungimo kodų ar skubiai pervesti pinigų į „saugią sąskaitą“.
Žmonės raginami ypač atsargiai vertinti skambučius apie tariamas investicijas, artimųjų nelaimes ar neva užblokuotas banko sąskaitas.
Taip pat rekomenduojama neskubėti priimti finansinių sprendimų ir visada papildomai pasitikrinti informaciją oficialiais kanalais.
Pokyčiai gali paliesti visus bankų klientus
Nors kol kas įstatymų pakeitimai dar tik svarstomi, akivaizdu, kad finansų sistema Lietuvoje artimiausiais metais gali gerokai pasikeisti.
Bankams gali tekti prisiimti didesnę atsakomybę už klientų saugumą, o gyventojams – priprasti prie naujų kontrolės priemonių.
Tačiau viena aišku jau dabar – sukčiavimo mastai pasiekė tokį lygį, kad pokyčių reikalauja tiek institucijos, tiek pati visuomenė.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.