Dr. Živilė Ušeckaitė, Lietuvos kilmės mokslininkė, jau daugelį metų dirba Dubline ir specializuojasi plaučių vėžio tyrimuose. Jos karjera prasidėjo nuo farmakologijos studijų „University College Dublin“, o vėliau tęsėsi Trinity College Dublin, kur ji derino mediciną ir molekulinę mediciną bei atliko praktiką St. Jameso ligoninėje. Grįžusi prie mokslinių tyrimų, ji pasirinko plaučių vėžio sritį, kurioje dabar dirba ir dėsto bei bendradarbiauja su privačiu sektoriumi.
Tyrimų akcentai: gydymas arba ankstyva diagnostika?
Ušeckaitė pabrėžia, kad vaistų medikamentų paieška yra vienas iš svarbių komponentų, tačiau pagrindine problema mokslininkė laiko ligos ankstyvą nustatymą. „Vaistai nuo kiekvieno vėžio yra, tik problema – vėlyvas gydymas, t. y. vėžys nėra nustatomas pakankamai anksti. Tad dauguma veiklų šioje tyrimų srityje – gebėjimas kuo anksčiau atrasti ligą (taip pat ir vaistų paieška).” Ankstyva diagnostika leidžia taikyti gydymą anksčiau, gerina prognozes ir sumažina gydymo komplikacijas, todėl dauguma pastangų nukreipiamos į biomarkerių, vaizdinių tyrimų analizės ir duomenų integracijos tobulinimą.
Dirbtinio intelekto vaidmuo
Mokslininkė pristato dirbtinio intelekto (DI) potencialą – kompiuteriai sugeba apdoroti didžiulius vaizdinių ir klinikinių duomenų kiekius bei atrasti subtilias taisykles. Pavyzdžiui, tūkstančiai plaučių tomografijų duomenų gali būti apjungti į modelius, kurie naują nuotrauką įvertina greičiau ir dažnai tiksliau nei žmogaus akis. Tai ne tik spartina diagnozę, bet ir padeda identifikuoti paciento rizikos grupes bei optimizuoti sekimo planus.
Bendradarbiavimas ir kliūtys
Nors Lietuvoje mokslas ir tyrimų kokybė vertinama teigiamai, praktiškas tarptautinis bendradarbiavimas neretai stringa dėl infrastruktūros trūkumo, reguliavimo, biobankų prieigos ir konfidencialumo susitarimų su farmacijos kompanijomis. Ušeckaitė mini bandymus užmegzti ryšius su Nacionalinio vėžio instituto biobanku – tokia sąveika būtų svarbi duomenų mainams ir tyrimų masto didinimui.
Kasdienybė ir motyvacija
Dr.
Ušeckaitė pasakoja, kad mokslininko diena gali būti labai įvairi: nuo ankstyvų rytų laboratorijoje iki lankstesnio ritmo su sportu ir paskaitomis universitete. Svarbiausia, pasak jos, galimybė derinti akademinį darbą su praktiniais tyrimais ir matyti, kaip mokslas gali realiai pagerinti pacientų gydymą.
Be mokslinės veiklos, Živilė aktyviai palaiko ryšius su lietuvių diasporos profesionalais, dalyvauja tinkluose ir siekia stiprinti ryšius tarp Lietuvos ir užsienio mokslininkų. Tai, anot jos, svarbu tam, kad tyrimų rezultatai ir technologijos greičiau pasiektų pacientus tiek Airijoje, tiek Lietuvoje.
Apibendrinant, nors nauji vaistai ir terapijos sparčiai kuriami, reali kliūtis išlieka ne tiek gydymo priemonių nebuvimas, kiek vėlyvas ligos diagnozavimas ir praktinė galimybė tuos sprendimus taikyti laiku. Būtent čia nauji metodai, biobankai ir DI gali pakeisti situaciją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.