Naujos mitybos rekomendacijos ir vadinamoji „apversta mitybos piramidė“ sulaukė didelio visuomenės dėmesio, verčiant diskutuoti apie tai, kas iš tiesų svarbu mūsų kasdienėje mityboje. Į šias permainas atidžiai pažvelgė ir savo įžvalgomis pasidalijo mitybos ekspertė V. Kurpienė, atskleisdama, kurios gairės išties džiugina ir ko reikėtų pasisaugoti.
Akcentas į maisto kokybę: mažiau skaičiavimo, daugiau tikro maisto
Viena iš esminių naujųjų rekomendacijų stiprybių, kurią išskiria V. Kurpienė, yra akcento perkėlimas nuo atskirų makro- ir mikroelementų skaičiavimo prie bendros maisto kokybės. „Tai reiškia mažiau perdirbtų produktų, mažiau cukraus, mažiau „chemijos“ – daugiau vertingo tikro maisto ir mažiau skaičiavimo. Šitą aš kartoju nuo pirmų savo darbo žingsnių“, – savo nuomone dalijosi dietologė socialiniame tinkle.
Šis poslinkis yra itin reikšmingas šiuolaikiniame pasaulyje, kur vartotojai dažnai klaidžioja tarp begalės dietų ir sudėtingų mitybos planų. Paprastumas ir dėmesys natūraliam, neapdorotam maistui, pavyzdžiui, šviežioms daržovėms, vaisiams, liesai mėsai, žuviai ir ankštinėms daržovėms, padeda lengviau priimti sveikus sprendimus ir ilgainiui formuoti tvarius mitybos įpročius. Toks požiūris ne tik gerina savijautą, bet ir padeda išvengti mitybos sutrikimų, kurie dažnai kyla dėl pernelyg griežto kalorijų ar maistinių medžiagų skaičiavimo.
Baltymai: daugiau jėgos ir sotumo
Mitybos ekspertė taip pat pabrėžė moksliškai pagrįstą didesnį baltymų poreikį – 1,2–1,6 g/kg per parą. Tai yra itin svarbus intervalas tam tikroms gyventojų grupėms. Anot V. Kurpienės, pakankamas baltymų kiekis dietoje gyvybiškai svarbus vyresniems žmonėms, moterims nuo 40 metų, asmenims, siekiantiems sumažinti svorį, taip pat tiems, kurie skundžiasi silpnumu, raumenų nykimu, dažnais alkio priepuoliais ar emociniu valgymu. Baltymai padeda išlaikyti raumenų masę, suteikia sotumo jausmą ilgam laikui ir stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje, kas yra esminė priemonė kovojant su persivalgymu ir svorio augimu.
Karas perdirbtam maistui: kodėl tai būtina?
„Dar vienas džiuginantis dalykas – karas pramoniniu būdu perdirbtam maistui“, – teigia V. Kurpienė. Ji pabrėžia, kad ne tokie produktai kaip sviestas ar kiaušiniai nuvedė visuomenę iki diabeto ir nutukimo epidemijos. Tikrosios problemos slypi saldintuose gėrimuose, dešrose, baltyminiais vadinamuose batonėliuose, kurių sudėtyje rasime 25 ar daugiau ingredientų, ir pusryčių dribsniuose, kuriuose cukraus neretai būna daugiau nei deserte.
Rekomendacijos aiškiai pataria vengti pridėtinio cukraus, dirbtinių saldiklių, įvairių maisto priedų ir perdirbtų angliavandenių. Tai reiškia, kad vartotojai raginami atidžiau skaityti produktų etiketes ir rinktis tuos, kurių sudėtis kuo trumpesnė ir suprantamesnė. Perdirbtas maistas dažnai pasižymi dideliu kalorijų, cukraus, druskos ir nesveikų riebalų kiekiu, tuo tarpu jame trūksta skaidulų, vitaminų ir mineralų, kurie yra būtini organizmo funkcionavimui. Šių produktų eliminavimas iš mitybos yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant ilgalaikės sveikatos ir geresnės savijautos.
Nors pateiktame tekste užsimenama apie klausimus, kuriuos kelia baltymai ir riebalai, pagrindinė žinutė, kurią akcentuoja ekspertė, yra aiški: grįžkime prie natūralumo, maisto kokybės ir sąmoningumo renkantis tai, ką dedame į lėkštę. Šios gairės gali tapti esminiu pokyčiu daugeliui, ieškantiems sveikesnio ir energingesnio gyvenimo būdo.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.