Funkcionuojanti depresija, kartais vadinama „besišypsančia“, dažnai lieka nepastebėta ne tik aplinkinių, bet ir paties žmogaus. Išoriniai sėkmingo gyvenimo ženklai tarsi prieštarauja giliai vidinei savijautai, sukeldami painiavą ir atidėdami pagalbos kreipimąsi. Specialistės atskleidžia, kaip atpažinti šią klastingą depresijos formą ir pasidalija vertingais patarimais, kaip padėti sau ar artimajam.
Depresija, nepaisanti stereotipų
Priešingai nei įprastinė didžioji depresija, funkcionuojanti depresija dažnai yra ignoruojama arba neteisingai suprantama. Visuomenėje vis dar gajus stereotipinis depresija sergančio žmogaus paveikslas, kuris neatspindi šios būklės įvairovės.
„Depresija sergantį žmogų įsivaizduojame liūdną, negalintį pakilti iš lovos, nesugebantį pasirūpinti savimi ir šeima. Tačiau lėtinė, funkcionuojanti depresija gali tęstis mėnesius ir net metus – nepaisant vidinių kančių ir didelių pastangų palaikyti išorinį įvaizdį, žmogus išlieka darbingas, motyvuotas ir socialiai aktyvus“, – sako vaistininkė Deimantė Zalagaitytė.
Psichologė Guostė Neverauskaitė priduria, jog tokie asmenys gali būti itin atsakingi, perfekcionistiški, net perdėtai susitelkę į tikslo siekimą. „Paradoksalu, tačiau būtent gebėjimas funkcionuoti pakankamai pilnavertiškai dažnai tampa pagrindine kliūtimi laiku gauti reikiamą pagalbą – tiek iš aplinkos, tiek iš savęs paties“, – teigia psichologė.
Tylūs depresijos signalai, kurių negalima ignoruoti
Pirmasis ir vienas svarbiausių požymių, padedančių atpažinti funkcionuojančią depresiją, yra atsparumas poilsiui. Nepaisant pastangų, nepavyksta pailsėti, išsimiegoti, o nuolatinis nuovargis ir energijos stoka tampa kasdienybe.
„Jeigu šią būseną lydi sumažėjęs gebėjimas jausti džiaugsmą, emocijų praradimas, koncentracijos trūkumas, trukdantis sprendimų priėmimui, savivertės klausimai, kaltės jausmas, apetito pokyčiai, o darbingumas, noras veikti paradoksaliai išlaikomas aukštame lygyje, tai gali būti siejama su tyliąja arba funkcionuojančia depresija“, – perspėja vaistininkė Deimantė Zalagaitytė.
Anot psichologės Guostės Neverauskaitės, klinikinėje praktikoje žmonės labai dažnai įvardija savo būseną kaip „nuovargį“, „perdegimą“ ar „sunkų etapą“.
Ypač dažnai tai pasitaiko tarp asmenų, kurie nuo mažens buvo mokomi išlikti stiprūs, neperdėti situacijos sunkumo ir kurių išgyvenimai nebuvo validuojami ar priimti.
„Funkcionuojančios depresijos atveju emocinis skausmas dažnai tampa lėtinis ir normalizuojamas. Žmogus pripranta gyventi su vidiniu sunkumu ir psichologine kančia net nepastebėdamas, kad gyvenimas jau seniai primena išgyvenimą“, – teigia psichologė.
Kada kreiptis į specialistus?
Nuovargis yra natūrali organizmo reakcija į per didelį fizinį ir psichinį krūvį, ir paprastai jis praeina gavus pakankamai kokybiško poilsio. „Depresijos atveju poilsis nebepadeda – net po atostogų ar laisvadienio žmogus jaučiasi taip pat išsekęs“, – pabrėžia psichologė Guostė Neverauskaitė.
Jeigu nemiga, energijos stoka ir nuovargis tęsiasi ilgiau nei 2 savaites, vertėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar vaistininku. Pasak vaistininkės Deimantės Zalagaitytės, šių simptomų ignoravimas gali sutrikdyti dopamino ir noradrenalino apykaitą smegenyse ir transformuotis į gilesnę depresiją ar kitas psichosomatines ligas.
„Jei atpažįstate save – svarbu nesumenkinti savo būsenos. Ilgalaikis emocinis nuovargis nėra silpnumas, tai – požymis, kad per ilgai naudojote savo kūno ir psichikos resursus. Psichologinė pagalba nereiškia, kad nebesusitvarkote. Dažnai tai – ženklas, kad pagaliau renkatės pasirūpinti savimi ir savo gerove“, – teigia psichologė Guostė Neverauskaitė.
Pagalba, galinti grąžinti vidinį balansą
Vaistininkė Deimantė Zalagaitytė pabrėžia, jog pirminiai veiksmai, kuriuos reikėtų peržiūrėti savo rutinoje, yra miego kontrolė ir ritmas. Rekomenduojama miegoti nueiti tuo pačiu metu kiekvieną dieną, o prieš miegą bent valandą vengti ekranų.
„Ne mažiau svarbus yra fizinis aktyvumas, tačiau reikėtų atrasti sau tinkamą veiklą, kuri keltų malonumą, o ne papildomą stresą. Lėtinio streso būsenoje galėtų padėti adaptogenai, tokie kaip ašvaganda ar rausvioji rodiolė, taip pat – B grupės vitaminai, magnio papildai bei Omega-3 riebalų rūgštys“, – teigia vaistininkė.
Anot psichologės Guostės Neverauskaitės, vienas efektyviausių funkcionuojančios depresijos gydymo metodų yra kognityvinė elgesio terapija. „Jos metu dirbama su mintimis, giliai įsišaknijusiais įsitikinimais apie save ir turimas pareigas, taip pat – su emocijomis, jų atpažinimu ir leidimu jas patirti, o ne „išjungti“. Svarbus akcentas terapijos metu skiriamas ir elgesiui – mažinamas perfekcionizmas ir jo sąsajos su savęs nuvertinimu. Kai kuriais atvejais, ypač kai simptomai užsitęsę ar stiprėjantys, gali būti taikoma psichoterapinio ir medikamentinio gydymo kombinacija“, – aiškina psichologė.
Pirmieji pagalbos šauksmai – vaistinėje
Funkcionuojančią depresiją atpažinti sunku, todėl vaistininkas dažnai gali tapti pirmuoju asmeniu, galinčiu padėti pacientui suprasti problemą. Pasak vaistininkės Deimantės Zalagaitytės, svarbu atkreipti dėmesį į žmogaus nusiskundimus ir jų trukmę.
„Jeigu žmogus sako, kad „kankina nemiga, nors vartoju melatoniną“, „jaučiuosi lyg rūke“, „nėra jėgų susikaupti“, „trūksta energijos atlikti kasdienius darbus“, jei tai tęsiasi ne pirmą mėnesį, jeigu vis dažniau perkami vaistai nuo galvos skausmo, virškinimo problemų, ieškoma priemonių energijai stimuliuoti arba miegui gerinti, jeigu poilsis negelbsti, o įvairūs tyrimai nerodo jokių patologijų, patariama nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar kitą specialistą, galintį įvardyti nusiskundimų priežastis ir padėti suvaldyti problemą“, – pataria vaistininkė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.