Širdies ligos dažnai yra kasdienių įpročių, apie kuriuos retai susimąstome, visuma. Tačiau kardiologai turi aiškią nuomonę: niekada nevėlu imtis veiksmų ir pakeisti savo kursą. Nors niekas nesitiki tobulumo, gydytojai ragina atkreipti daugiau dėmesio į keletą įpročių, kurie gali pakenkti jūsų širdies ir kraujagyslių sistemai. Atpažinę ir atsisakę šių įprastų veiklų, galite gerokai padidinti savo galimybes gyventi ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą.
Judėjimo trūkumas: tylus širdies priešas
Žmogaus kūnas buvo sukurtas judėti, tačiau šiuolaikinėje visuomenėje sėdimas gyvenimo būdas tapo norma. Daugelis iš mūsų kasdien važiuojame į darbą automobiliu (arba dirbame iš namų, net neišeidami iš jų!), praleidžiame aštuonias valandas prie darbo stalo, o vakarus leidžiame ilsėdamiesi ant sofos. Deja, už šį aktyvumo trūkumą mūsų širdis moka didelę kainą.
„Dažniausias blogas įprotis, kurį pastebiu, yra nejudėjimas“, – teigia medicinos mokslų daktaras Bradley Serweris. Problema yra ne tik svorio augimas ar bendras vangumas. „Sėslus gyvenimo būdas siejamas su širdies ligomis ir priešlaikine mirtimi“, – perspėja jis.
Laimei, norint išspręsti šią problemą, nereikia brangios sporto klubo narystės ar pasiruošimo maratonui. Tiesiog reikia pakeisti mąstyseną ir teikti pirmenybę judėjimui. Raskite mėgstamų veiklų, kurios pagreitina kraujotaką, ir stenkitės, kad jos taptų reguliaria jūsų dienos dalimi.
„Eikite pasivaikščioti, važiuokite dviračiu, paplaukiokite ežere, mėgaukitės gyvenimu“, – siūlo B. Serweris. Paprastas, džiaugsmingas judėjimas dažnai yra geriausias vaistas jūsų širdžiai.
Rūkymas: galingiausias žingsnis jūsų širdies sveikatai – mesti
Nors rūkymas nėra toks įprastas reiškinys kaip sėdimas gyvenimo būdas, jo poveikis yra gerokai pražūtingesnis. „Rūkymas yra blogiausias dalykas, kurį galite padaryti savo kūnui“, – pabrėžia B.
Serweris. Jo daroma žala yra sisteminė ir paveikia beveik kiekvieną širdies ir kraujagyslių sistemos dalį.„Rūkymas skatina aterosklerozės vystymąsi, padidina kraujo krešulių susidarymo riziką, pažeidžia arterijas, padidina kraujospūdį ir sumažina deguonies tiekimą į organizmą“, – aiškina jis. Atsižvelgiant į tai, kad rūkymas neigiamai veikia jūsų širdies sveikatą įvairiais aspektais, metimas yra pats galingiausias žingsnis, kurį galite žengti dėl savo širdies. Jei rūkote, nedelsdami pasitarkite su specialistu, kuris padės jums atsikratyti šio žalingo įpročio.
Ignoruojamas stresas: daugiau nei tik psichinė kova
Stresą dažnai laikome grynai psichine ar emocine kova – bloga diena biure ar varginančios spūstys. Tačiau jūsų širdis neskiria emocinio streso nuo fizinio pavojaus. Nors retkarčiais patiriamas stresas nėra didelė problema, lėtinis stresas gali itin pakenkti. Ilgainiui nekontroliuojamas stresas gali sukelti aukštą kraujospūdį ir net nereguliarų širdies ritmą.
Dar sudėtingiau tai, kad stresas gali tapti vartais į kitus širdžiai kenksmingus pasirinkimus, sako B. Serweris. Kai esate patyrę stresą, galite būti mažiau linkę gaminti sveiką maistą ar bėgioti, ir labiau linkę ieškoti paguodos žalinguose įpročiuose. Štai kodėl taip svarbu būti iniciatyviems ir sukurti strategijas, kaip numalšinti stresą dar prieš jam įsibėgėjant.
„Pozityviai elgdamiesi su savo psichine sveikata, galite išvengti neigiamų šių blogų įpročių pasekmių“, – sako B. Serweris. Valdydami savo psichinę erdvę, efektyviai valdote ir savo širdies sveikatą.
Per didelis alkoholio vartojimas: paslėptas pavojus
Nors socialinis gėrimas yra giliai įsišaknijęs mūsų kultūroje, per didelis alkoholio vartojimas gali rimtai pakenkti širdžiai, sako medicinos mokslų daktaras Johnas R. Lairdas jaunesnysis. „Per didelis alkoholio vartojimas gali padidinti kraujospūdį ir širdies ligų riziką“, – aiškina jis. Svarbu vartoti alkoholį saikingai ir atsižvelgti į individualią sveikatos būklę.
Vėlyvas užkandžiavimas: sutrikdytas organizmo ritmas
Užkandžiavimas vėlai vakare gali sukelti įvairiausių širdies problemų, sako medicinos mokslų daktaras Muhammadas Malikas. „Širdies ir kraujagyslių sistemos požiūriu šis įprotis yra stipriai susijęs su svorio augimu, atsparumu insulinui, padidėjusiu trigliceridų kiekiu ir prasta kraujospūdžio kontrole“, – aiškina jis.
Be to, tai veikia prieš jus ir kitu, mažiau akivaizdžiu būdu. „Ypač vėlyvas valgymas sutrikdo cirkadinius ritmus ir gliukozės metabolizmą, todėl padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika“, – sako M. Malikas. Stenkitės vakarais valgyti lengviau ir vengti užkandžiavimo prieš pat miegą.
Strategijos geresnei širdies sveikatai: mažais žingsneliais didelių pokyčių link
Atsisakyti senų įpročių gali atrodyti baugu, tačiau nebūtina per naktį keisti viso savo gyvenimo, kad jūsų širdis būtų sveika. Šios veiksmingos strategijos gali padėti jums pradėti jau šiandien:
Stebėkite savo kraujospūdį: „Aukštas kraujospūdis dažnai nerodo jokių simptomų, ypač ankstyvosiose stadijose, todėl dauguma žmonių nesuvokia, kad jį turi. Jis gali tyliai kenkti jūsų organizmui metų metus“, – sako J. R. Lairdas. Reguliarūs apsilankymai pas gydytoją suteikia bendrą supratimą apie jūsų rodiklius, tačiau metinis vizitas yra tik momentinis vaizdas. Norėdami gauti nuoseklesnį grįžtamąjį ryšį, apsvarstykite galimybę įsigyti namų kraujospūdžio matuoklį ir reguliariai fiksuoti rodmenis.
Įtraukite tirpių skaidulų: Visos skaidulos yra geros, tačiau tirpios skaidulos yra ypač naudingos jūsų širdžiai, nes padeda pašalinti cholesterolį iš organizmo, kol jis dar neužkimšo arterijų. Ekspertai rekomenduoja suvartoti nuo 5 iki 10 gramų tirpių skaidulų per dieną iš tokių maisto produktų kaip avižos, bolivinė balanda, miežiai, pupelės, avokadai, ispaninio šalavijo sėklos, linų sėmenys ir uogos.
Judėkite reguliariai: Į pasivaikščiojimą ar pasivažinėjimą dviračiu žiūrėkite kaip į vizitą pas gydytoją ir įsirašykite jį į kalendorių. Tai sumažins tikimybę, kad jį pamiršite arba praleisite. Padarykite fizinį aktyvumą prioritetu.
Sutelkite dėmesį į nuoseklumą, o ne į tobulumą: Jums nereikia griežto mitybos plano, kuris jus liūdintų. Jums reikia tvarių ir ilgalaikių įpročių. „Sveika mityba – tai ne tobulumas ar apribojimai. Svarbu modeliai ir nuoseklumas“, – sako M. Malikas. Maži, bet nuolatiniai pokyčiai yra efektyvesni nei dideli, bet trumpalaikiai.

Sveikauk.lt portalo redaktorė.




