Asta A. neslepia džiaugsmo ir vilties – po tris mėnesius trukusio naujo gydymo metodo jos tiesiosios žarnos navikas visiškai išnyko, o operacijos neprireikė. Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas doc. dr. Audrius Dulskas akcentuoja profilaktikos svarbą ir ragina gyventojus aktyviau dalyvauti patikros programose, kad ankstyva diagnozė leistų išvengti sudėtingų gydymo būdų bei pagerintų pacientų gyvenimo kokybę.
„Į klinikinę praktiką įsiskverbia naujos gydymo technologijos: taikomas chemospindulinis gydymas kartu su chemoterapija, kuris leidžia išsaugoti organą ir išvengti operacinio gydymo,“ – sako doc. dr. A. Dulskas.
Ilgas kelias iki diagnozės ir naujos gydymo galimybės
Aptariant Ligos istoriją, Asta prisimena, kad simptomai, tokie kaip kraujavimas iš išangės ir kraujo priemaišos išmatose, ją vargino daugiau nei dvejus metus, tačiau iš pradžių kreipėsi į medikus per vėlai ir manydama, jog tai hemorojus, ilgai nesiėmė jokių veiksmų. Tik po COVID-19 pandemijos pabaigos ji ryžosi išsamiai išsitirti, kai tyrimai parodė piktybinį naviką, kuriam reikėjo stomos ir operacijos. Tačiau ji atsisakė intervencijos ir pasirinko neoperacinį gydymą.
Pasitikėti Nacionaliniu vėžio institutu ir gydytojų konsiliumo pasiūlymu, trunka trijų mėnesių chemospindulinį gydymą, po kurio atlikti tyrimai parodė naviko išnykimą, Asta vadina stebuklu. Šis gydymo metodas leido ne tik išsaugoti organus, bet ir reikšmingai išsaugoti jos gyvenimo kokybę bei funkcinę būklę.
Tiesiosios žarnos vėžio simptomai ir ankstyvosios diagnostikos svarba
Pasak gydytojo Dulsko, tiesiosios žarnos vėžio simptomai dažnai yra aiškūs ir apima kraujavimą iš išangės, pilvo pūtimą bei tuštinimosi sutrikimus. Visgi daugelis pacientų simptomus priskiria kitoms mažiau pavojingoms ligoms, tokioms kaip hemorojus, dėl ko vėžio diagnozė dažnai uždelsta ir pacientai kreipiasi į specialistus pavėluotai.
„Ankstyvoji diagnostika yra gyvybiškai svarbi,“ – pabrėžia dr.
Dulskas, – „veikti būtina nedelsti. Profilaktinės patikros leidžia nustatyti navikus ankstyvose stadijose, kai gydymas yra kur kas efektyvesnis ir dažnai išvengiama chirurginės intervencijos.“
Gyvenimo kokybė po tiesiosios žarnos vėžio gydymo
Pasak gydytojo Dulsko, tradicinis chirurginis gydymas dažnai reikalauja tiesiosios žarnos pašalinimo bei stomos įrengimo, o tai smarkiai paveikia paciento gyvenimo kokybę. Pacientams tenka susidurti su tuštinimosi sunkumais, mitybos apribojimais ir nervine įtampa dėl poreikio planuoti savo veiklą priklausomai nuo tualeto prieinamumo.
Todėl medicinos bendruomenė ieško ir diegia inovatyvius gydymo modelius, tokius kaip chemospindulinis gydymas, kuris daugeliu atvejų leidžia išvengti operacijos ir išlaikyti organų funkcionalumą.
Neaodjuvantinė terapija – pažanga geresnei ateičiai
Neaodjuvantinis chemospindulinis gydymas, trunkantis apie tris mėnesius, apima spindulinę terapiją ir chemoterapiją, kurios kartu sumažina naviko dydį ir leidžia kai kuriais atvejais pilnai išnaikinti ligą be chirurginio pašalinimo. Gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė pažymi, jog būtent šis gydymo būdas daro proveržį tiesiosios žarnos vėžio gydyme, ženkliai pagerindamas pacientų išeitį.
Šalutiniai poveikiai ir kaip jų išvengti
Nacionalinio vėžio instituto radioterapeutas Ernestas Šileika išsamiai pristato galimus spindulinio gydymo šalutinius poveikius, tokius kaip silpnumas, pykinimas, tuštinimosi ir šlapinimosi sutrikimai, odos pažeidimai. Gydytojas pabrėžia, kad daugumą nepatogumų galima sumažinti tinkamai pasiruošus procedūroms, pavyzdžiui, išgėrus pakankamai vandens ir laikantis rekomenduojamos dietos.
Taip pat svarbu pacientams žinoti, jog šalutinės reakcijos gali pasireikšti ir po gydymo, todėl būtina nuolat būti gydytojų stebimiems ir neslėpti savo pojūčių.
Kolorektalinis vėžys – jaunuolių ligos augimo tendencijos
Kolorektalinis vėžys Lietuvoje išlieka viena iš dažniausių onkologinių ligų, užimančių antrą vietą pagal mirtingumą. Gydytojas Dulsas praneša nerimą keliančius duomenis, jog sergamumas jaunų žmonių amžiaus grupėje didėja, o tai siejama su nutukimu, nesveiku gyvenimo būdu, perdirbtos mėsos vartojimu, rūkymu ir kitais rizikos veiksniais.
Būtent todėl itin svarbu ne tik laiku kreiptis į gydytojus, bet ir propaguoti sveiką gyvenimo būdą bei aktyviai dalyvauti profilaktinėse programose, kurios gali išgelbėti gyvybes ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Asta A. istorija yra tikras įrodymas, kad inovatyvus gydymas gali atverti naujas galimybes pacientams ir suteikti viltį net sunkiausiose situacijose. „Džiaugiuosi gyvenimu, turiu jėgų, vaikštau, ir šia diena gyvenu,“ – sako ji, skatindama kitus nebijoti kreiptis ir pasitikėti modernia medicina.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.