Bakterinė vaginozė yra viena dažniausių moterų lytinių organų infekcijų, kuri neretai sukelia nemalonius pojūčius ir sveikatos sutrikimus. Tačiau, pasak gydytojo akušerio-ginekologo Artūro Gudavičiaus, ją svarbu gydyti, nes priešingu atveju ši infekcija gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų, net ir tuomet, kai moteris nejaučia jokių simptomų.
Dažni simptomai, kuriuos lengva ignoruoti
Nors daugelis moterų patiria nemalonių bakterinės vaginozės požymių, svarbu žinoti, kad pusė sergančiųjų gali nejausti jokių simptomų. Gydytojas A. Gudavičius atkreipia dėmesį, kad pagrindiniai simptomai yra pilkšvos spalvos ir nemalonaus, žuvį primenančio kvapo išskyros iš makšties.
„Nors pilkšvos spalvos ir nemalonaus kvapo išskyros iš makšties yra pagrindiniai bakterinės vaginozės simptomai, apie 50 proc. sergančiųjų gali neturėti jokių nusiskundimų“, – teigia A. Gudavičius.
Šis besimptomis infekcijos pobūdis daro ją itin klastinga, nes moterys, nežinodamos apie ligą, nesikreipia pagalbos ir negydo jos laiku.
Rizikos veiksniai ir komplikacijos nėštumo metu
Bakterinės vaginozės išsivystymą gali lemti įvairūs veiksniai. Tarp dažniausių – nauji arba keli lytiniai partneriai, netinkama intymi higiena, rūkymas, antibiotikų vartojimas ir nusilpusi imuninė sistema. Įtakos taip pat gali turėti imunosupresantų vartojimas, tam tikros gretutinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas. Riziką didina ir hormoniniai svyravimai, ypač nėštumo metu, bei gimdos spiralės (IUS) naudojimas kai kurioms moterims.
Ypač didelė rizika kyla nėščioms moterims, kadangi ši infekcija gali sukelti rimtų komplikacijų, keliančių grėsmę tiek motinai, tiek vaisiui.
„Bakterinė vaginozė gali atsirasti ir nėštumo metu ir padidinti persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką. Taip pat lemti didesnę priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo ir infekcijos bei pogimdyminės infekcijos tikimybę“, – pasakoja gydytojas akušeris-ginekologas A. Gudavičius.
Gydytojas pabrėžia, kad atsiradus gausioms, pakitusioms ar nemalonaus kvapo išskyroms, taip pat atvejais, kai simptomai kartojasi arba paskirtas gydymas neefektyvus, būtina nedelsiant pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ar ginekologu.
Kaip diagnozuojama ir gydoma bakterinė vaginozė?
Bakterinės vaginozės diagnozei nustatyti dažniausiai pakanka gydytojo akušerio-ginekologo apžiūros ir mikroskopinio makšties tepinėlio įvertinimo. Prireikus, gali būti atliekami ir sudėtingesni tyrimai, pavyzdžiui, Gardnerella vaginalis nustatymas molekulinės diagnostikos (PGR) metodu.
Infekcijai gydyti dažniausiai skiriami antibiotikai – metronidazolis arba klindamicinas. Jie gali būti vartojami per burną arba vietiškai, makšties ovulių pavidalu. Gydymo trukmė priklauso nuo paskirtų vaistų formos ir infekcijos pasikartojimo dažnio.
Negydoma bakterinė vaginozė gali turėti ilgalaikių pasekmių.
„Negydoma bakterinė vaginozė gali padidinti lytiškai plintančių ligų, taip pat infekcijų po gimdymo ar ginekologinių procedūrų tikimybę, sukelti komplikacijų nėštumo metu. Ši būklė dažnai paveikia ir moters seksualinę bei emocinę savijautą“, – pasakoja A. Gudavičius.
Efektyvi profilaktika ir populiarūs mitai
Bakterinę vaginozę vis dar lydi įvairūs mitai, kurie gali klaidinti moteris. Vienas iš jų – kad išnykus simptomams, infekcija jau yra išgydyta. Tai netiesa, nes bakterinė vaginozė gali išlikti net ir tuomet, kai požymiai sumažėja arba visai pranyksta, o liga gali atsinaujinti. Kitas dažnai pasitaikantis mitas – jog tai lytiškai plintanti infekcija. Iš tiesų, bakterinė vaginozė nėra lytiškai plintanti liga, tačiau jos atsiradimas gali būti susijęs su lytiniu aktyvumu ir partnerių skaičiumi.
Gydytojas akušeris-ginekologas pažymi, kad per šešis mėnesius bakterinė vaginozė gali atsinaujinti net iki 50 proc. moterų. Tam įtakos turi anksčiau minėti rizikos veiksniai.
„Norint sumažinti šios infekcijos tikimybę, svarbu laikytis prevencinių priemonių: praktikuoti saugius lytinius santykius, riboti lytinių partnerių skaičių, stiprinti imunitetą bei palaikyti natūralų makšties mikrofloros balansą – ypač po antibiotikų vartojimo“, – teigia gydytojas akušeris-ginekologas A. Gudavičius.
Reguliari intymios zonos priežiūra, subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas padeda palaikyti organizmo atsparumą ir mažina šios klastingos ligos atsiradimo riziką.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.