Plaučių vėžys yra viena dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų Lietuvoje ir visame pasaulyje. Kasmet šalyje diagnozuojama apie 1 200 naujų atvejų. Nors rūkymas išlieka svarbiausia rizikos priežastis, liga gali išsivystyti ir nerūkančiam žmogui. Laiku pastebėti simptomai ir greita medikų konsultacija ženkliai didina galimybes sėkmingai gydytis bei išsaugoti gyvenimo kokybę.
Pagrindiniai simptomai
Nesiliaujantis kosulys. Trumpalaikis kosulys dažnai siejamas su peršalimu, tačiau jei jis tęsiasi kelias savaites ar mėnesį ir nepagerėja gydant, reikėtų kreiptis į gydytoją. Ilgai trunkantis kosulys gali būti vienas pirmųjų signalų.
Besikeičiantis kosulys. Jei kosulys tapo dažnesnis, skausmingesnis arba pastebite kraujo priemaišų išskyrimuose, tai gali reikšti, kad kvėpavimo takus paveikė navikas ir delsti nebegalima.
Sutrikęs kvėpavimas ir dusulys. Auglys plaučiuose gali riboti oro patekimą arba užimti plaučių audinį, todėl jaučiamas dusulys, ypač fizinio krūvio metu arba net ramybės būsenoje.
Skausmas krūtinėje. Nors plaučiuose nėra skausmo receptorių, vėžys, išplintantis į aplinkinius audinius ar metastazavęs, gali sukelti skausmą krūtinės srityje, nugaros ar kaulų skausmus.
Švokštimas arba švilpimas kvėpuojant. Susiaurėję kvėpavimo takai dėl auglio gali sukelti švokštimą, kuris dažnai painiojamas su astmos ar alergijos simptomais.
Užkimęs balsas. Jei navikas pažeidžia nervines struktūras, valdymą lemiančias gerklų dalis, balsas gali pagilėti, būti prikimęs arba šiurkštus. Jei tai trunka ilgiau nei kelias savaites, verta pasitikrinti.
Krentantis svoris ir bendras silpnumas. Neplanuotas svorio kritimas gali būti susijęs su onkologiniu procesu: vėžinės ląstelės pasiima organizmo resursus, keičiasi medžiagų apykaita.
Galvos skausmai ir veido tinimas. Kai navikas spaudžia viršutinę tuščiąją veną, sutrinka kraujotaka iš galvos ir kaklo srities, dėl to gali atsirasti galvos skausmai, tinimas ar kiti neurologiniai simptomai.
Ką daryti ir kodėl ankstyva diagnostika svarbi
Plaučių vėžio simptomai dažnai yra bendro pobūdžio, todėl daug atvejų diagnozuojami vėlesnėse stadijose — net apie 40 proc. Laiku atlikti tyrimai (krūtinės ląstos rentgenograma, kompiuterinė tomografija, bronchoskopija su biopsija) leidžia nustatyti ligą anksčiau, kai gydymo galimybės ir išgyvenamumas geresni. Gydymas gali apimti chirurgiją, chemoterapiją, radioterapiją, taikines terapijas ar imunoterapiją, priklausomai nuo vėžio tipo ir stadijos.
Prevencija ir praktiniai patarimai
Svarbiausia prevencinė priemonė — nerūkyti arba mesti rūkyti. Taip pat reikėtų vengti pasyvaus rūkymo, rūpintis darbo aplinka (cheminės medžiagos, dulkės) ir, jeigu įmanoma, patikrinti namų radono lygį. Lietuvoje yra vykdomos prevencinės programos kitoms vėžio rūšims (krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos), tačiau plaučių vėžio masinių patikrinimų nėra.
Jei pastebite minėtus simptomus arba pasikeitusią savijautą, kreipkitės į šeimos gydytoją arba pulmonologą. Ankstyva konsultacija ir tyrimai gali išgelbėti gyvybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.