Nors ne visi knarkiantys žmonės serga miego apnėja ar turi kitą rimtą sveikatos sutrikimą, į šį naktinį garsą verta atkreipti dėmesį. Knarkimas gali būti simptomas, signalizuojantis apie galimas sveikatos problemas, ypač susijusias su širdies veikla. Todėl, jei knarkiate, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų įvertintas jūsų miegas ir širdies būklė.
Kaip knarkimas siejasi su širdies nepakankamumu?
Knarkimas dažnai kyla dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo miegant. Obstrukcinė miego apnėja yra viena dažniausių tokio susiaurėjimo priežasčių. Miego metu minkštieji gerklės audiniai gali laikinai uždengti kvėpavimo takus, dėl ko kvėpavimas tampa nereguliarus arba trumpam visai sustoja. Kiekvienas toks epizodas ne tik sumažina deguonies kiekį kraujyje, bet ir ženkliai apkrauna širdį.
Ilgainiui tai gali sukelti lėtinį uždegimą organizme, padidinti streso hormonų kiekį ir sutrikdyti normalią širdies veiklą. Šie pokyčiai tiesiogiai prisideda prie širdies ligų atsiradimo ir progresavimo. Be to, tyrimai rodo, kad net ir nesant diagnozuotai miego apnėjai, pats knarkimas gali būti siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu – vienu iš pagrindinių širdies nepakankamumo rizikos veiksnių.
Knarkimo valdymas ir prevencija
Knarkimą kartais galima efektyviai sumažinti namuose, pakeitus miego pozą. Kai kuriems žmonėms padeda pakelta viršutinė kūno dalis – tam galima naudoti papildomas pagalves arba reguliuojamą čiužinį. Jei knarkimas ypač stipriai pasireiškia miegant ant nugaros, pabandykite miegoti ant šono. Tai gali atlaisvinti kvėpavimo takus ir palengvinti kvėpavimą.
Taip pat labai svarbu palaikyti normalų kūno svorį. Didesnis svoris didina spaudimą minkštiesiems gerklės audiniams, dėl to jie lengviau uždaro kvėpavimo takus ir apsunkina kvėpavimą miego metu.
Alkoholis taip pat gali sustiprinti knarkimą, nes atpalaiduoja gerklės raumenis. Stenkitės sumažinti jo vartojimą arba jo visai atsisakyti.
Jei reikalinga pagalba, pasikonsultuokite su gydytoju, kuris padės sudaryti tinkamą veiksmų planą.
Jei jau turite padidėjusį kraujospūdį ar kitų būklių, didinančių širdies nepakankamumo riziką, gydytojas greičiausiai patars koreguoti mitybą, keisti gyvenimo būdą ar taikyti kitus metodus, padedančius apsaugoti jūsų širdies sveikatą.
Kada būtina kreiptis į medikus?
Jei patiriate simptomų, galinčių būti susijusių su širdies veiklos sutrikimais, gydytojas gali paskirti įvairius tyrimus: elektrokardiogramą (EKG), echokardiogramą ar fizinio krūvio testą. Šie tyrimai padeda įvertinti širdies funkciją ir pastebėti galimus pakitimus.
Esant įtarimui dėl miego sutrikimų, pacientas dažnai nukreipiamas pas miego specialistą. Vienas svarbiausių diagnostikos metodų – polisonografija, arba naktinis miego tyrimas. Jo metu kelias valandas registruojama smegenų veikla, širdies ritmas, kvėpavimas, deguonies kiekis kraujyje, taip pat fiksuojami kojų ir akių judesiai. Šis išsamus tyrimas leidžia diagnozuoti ne tik miego apnėją, bet ir kitas būkles, pavyzdžiui, neramių kojų sindromą ar narkolepsiją.
Svarbu reaguoti laiku
Knarkimas nėra tik naktinis nepatogumas. Tai gali būti reikšmingas signalas apie galimus kvėpavimo sutrikimus, turinčius tiesioginės įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai. Kvėpavimo takų susiaurėjimas, sutrikęs kvėpavimas ir sumažėjęs deguonies kiekis kraujyje nuolat daro žalą organizmui ir ilgainiui gali žymiai padidinti širdies nepakankamumo riziką. Todėl, atsiradus nerimą keliantiems simptomams, svarbu nedelsti, kreiptis į specialistus, atlikti reikiamus tyrimus ir imtis veiksmų pagal gydytojų rekomendacijas. Jūsų širdies sveikata – jūsų rankose.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.