Cholesterolis ilgai buvo aptarinėjamas kaip sveikatos priežastis ir dažnai supainiojamas terminas. Tačiau klinikiniai duomenys ir kardiologų praktika rodo, kad aukštas cholesterolio kiekis kraujyje yra svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Lietuvoje kraujotakos ligos išlieka pagrindinė mirties priežastis, o Eurostato ir nacionalinė statistika atkreipia dėmesį į aukštą mirtingumą nuo išeminių širdies ligų.
Ką rodo statistika ir kas gresia jaunimui
Pagal ankstesnius duomenis, širdies ir kraujotakos ligos kasmet nusineša dešimtis tūkstančių lietuvių gyvybių. Problema tapo ypač akivaizdi, kai miokardo infarktas ėmė ištikti ir jaunesnius, aktyvius žmones. VUL Santaros klinikų gydytoja Egidija Rinkūnienė atkreipė dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai miokardo infarktas ištinka jaunus, nenutukusius žmones, kuriems paveldėtas aukštas cholesterolis yra svarbi priežastis: „Konkrečiai tokiais atvejais, buvo paveldėtas aukštas cholesterolis“, – komentavo gydytoja. Šeiminių ligų istorija, kai šeimoje buvo infarktų, insultų ar staigių mirčių, turėtų skatinti cholesterolio patikrinimus ankstyvame amžiuje.
Gyvenimo būdas ir genai: kodėl rizika auga
Cholesterolis dažnai siejamas su nesveika mityba ir sėdimu gyvenimo būdu, tačiau ne mažiau svarbūs ir genetiniai veiksniai. Didėjantis streso lygis, mažas fizinis aktyvumas ir per didelis sočiųjų riebalų vartojimas prisideda prie aterosklerozės vystymosi. Daugeliu atvejų ligos būtų išvengiamos keičiant gyvenimo įpročius: metant rūkyti, mažinant raudonos mėsos ir perdirbtų miltinių gaminių vartojimą, didinant daržovių ir žuvies kiekį mityboje bei reguliariai judant.
Statinai: kada būtini ir kodėl skeptikai klysta
Gydytojai akcentuoja, kad pacientams, kuriems nustatytos širdies ir kraujagyslių ligos arba padidėjusi rizika, gali būti skiriami cholesterolį mažinantys vaistai – statinai. „Pavyzdžiui, po miokardo infarkto pacientui skiriami statinai norint kuo labiau sumažinti cholesterolio, sumažinti pakartotino infarkto riziką bei kitą širdies ir kraujagyslių įvykį.
Kuo labiau sumažiname cholesterolį, tuo yra geriau. Nėra nustatyta žalinga mažiausia mažo tankio cholesterolio riba, – sako gydytoja.”
Statinų priešininkai dažnai remiasi nevisiškai patikrinta informacija arba nocebo efektu. Kardiologė Jolita Badarienė atkreipia dėmesį, kad moksliniai tyrimai rodo statinų naudą: „– Taigi, įrodyta, kad cholesterolis yra blogai ir jį reikia mažinti. Kalbant apie statinus, būtent ši vaistų grupė mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, stabdo aterosklerozę, bet iš kitos pusės, turi papildomą veikimą – mažina uždegimą. Vadinasi, veikia į abi aterosklerozės vystymosi grandis. Tai yra moksliškai įrodyta – jei norime sumažinti koronarinės širdies ligos išsivystymo riziką, galima paskirti statinus. Taip pat pacientams, kurie jau turi širdies ligą, paskirdami statinus mes mažiname galimybę šiai ligai vėl pasikartoti.”
Be vaistų, labai svarbūs prevenciniai veiksmai: reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, svorio kontrolė ir streso valdymas. Gydytojai rekomenduoja valgyti daugiau daržovių, rinktis žuvį, mažinti raudonos mėsos ir miltinių patiekalų vartojimą. Pacientams su įrodyta širdies liga statinai dažnai skiriami nuolat – tai yra ilgalaikė priemonė rizikai sumažinti, panašią reikšmę kaip gydymas cukriniu diabetu ar hipertenzija.
Trumpai tariant: cholesterolis yra reikšmingas rizikos veiksnys, jį reikia vertinti ir, esant poreikiui, mažinti tiek gyvenimo būdo pokyčiais, tiek medikamentais. Savarankiškas vaistų nutraukimas ar baimė dėl neargumentuotų šalutinių poveikių gali brangiai kainuoti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.