Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių, o situacija mūsų šalyje yra itin grėsminga. „Lietuva priskirta labai didelės kardiovaskulinių ligų rizikos regionui. Mūsų žmonių mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų beveik dvigubai didesnis nei Europoje. Todėl ir buvo sukurta prevencinė patikros programa“, – pabrėžia Kauno klinikų kardiologė, profesorė Jurgita Plisienė.
Prevencija širdies ir kraujagyslių ligų grėsmėms
Norint apsisaugoti nuo infarkto ir kitų širdies ligų komplikacijų, visi 40–54 metų vyrai ir 50–64 metų moterys kviečiami kartą per metus nemokamai pasitikrinti dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Profesorė J. Plisienė akcentuoja, kad Lietuva yra unikali šalis, turinti tokią išsamią prevencijos programą, kuri prasideda nuo rizikos veiksnių įvertinimo pas šeimos gydytoją, o didelės rizikos pacientai nukreipiami detalesniam ištyrimui į kardiologijos centrus.
Ankstyva diagnostika leidžia medikams užbėgti už akių tragiškiems ligos padariniams, arba, jei ligos dar nėra, atkreipti paciento dėmesį į rizikos veiksnius ir paskatinti sveikiau gyventi, atsisakyti žalingų įpročių. „Anksti pastebėję pacientą, turintį daug rizikos veiksnių, galime jam paaiškinti, kodėl jis turi keisti gyvenimo būdą, esant reikalui – savalaikiai skirti jam vaistus. Neretai patikrų metu identifikuojame pacientus, kuriems reikalingi tolimesni intervenciniai tyrimai detalesniam širdies kraujagyslių įvertinimui. Nustačius pakitimus kraujagyslėse ir sėkmingai taikydami intervencinius gydymo metodus – apsaugome nuo infarkto“, – pasakoja J. Plisienė.
Gydytoja pabrėžia, kad vizitų pas medikus nereikėtų atidėti iki skausmo atsiradimo. „Aukštas cholesterolis skausmo nesukelia. Taip pat ir padidėjusio kraujospūdžio pacientai kartais nejaučia. Bet tai nereiškia, kad šie rizikos veiksniai nedaro savo „blogo“ darbo“, – įspėja profesorė. Skirtingas amžius vyrams ir moterims programoje pasirinktas neatsitiktinai: moteris iki klimakterinio laikotarpio saugo estrogenai, todėl jos širdies ligomis suserga vėliau. Tačiau vėliau jų sergamumas ir mirštamumas auga.
Kritinis žvilgsnis į vėžio prevencijos programas
Nuo 2005 metų Lietuvoje vykdoma ir krūties vėžio ankstyvosios patikros prevencinė programa, skirta 50–69 metų moterims. Vis dėlto, gydytojai apgailestauja dėl žemų aktyvumo rodiklių – vos 50 procentų tikslinės grupės moterų pasitikrina per dvejų metų laikotarpį, nors idealu būtų 85 procentai.
Nacionalinio vėžio instituto gydytoja radiologė Rūta Briedienė atkreipia dėmesį, kad diagnostikos rezultatai gerėja, tačiau trūksta centralizuoto kvietimo mechanizmo. „Turėtų būti visų tos amžiaus grupės žmonių duomenų bazė, kur nurodytas ir jų adresas, elektroninis paštas ar telefonas – galimybė susisiekti ir pakviesti tyrimams reguliariai. Moteris turėtų gauti kvietimą pasitikrinti nuosekliai, kas du metai, kartu su informacija, kur ir kada atvykti tyrimui“, – teigia R. Briedienė. Ji priduria, kad nustačius pakitimus, kelias nuo profilaktinio patikrinimo iki galutinės diagnozės turėtų būti greitas ir paprastas.
Medikai taip pat mano, kad krūties vėžio patikra prasminga būtų ir jaunesnėms moterims. Kai kuriose šalyse tikrinama nuo 40 metų, o Europos Komisija rekomenduoja nuo 45 metų. Svarbu pradėti patikrą anksčiau, nei pasiekiamas didžiausias sergamumo amžius, siekiant užkirsti kelią vėlesnės stadijos susirgimams. „Radiologiniais metodais nustatytas vėžys dažniausiai būna nečiuopiamas, ankstyvos stadijos ir gydymas būna efektyvus“, – sako R. Briedienė, pabrėždama, kad užčiuoptas darinys jau signalizuoja apie vėlesnę ligos stadiją.
Išsamus prevencijos programų sąrašas
Lietuvoje vykdomos šios ankstyvosios ligų patikros programos, finansuojamos Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis:
- Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa: 40–54 metų vyrams ir 50–64 metų moterims (kartą per metus).
- Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa: 25–59 metų moterims.
- 25–34 metų moterims – citologinis tepinėlis (kartą per 3 metus).
- 35–59 metų moterims – AR ŽPV tyrimas ir citologinis tepinėlis skystoje terpėje (jei AR ŽPV teigiamas, kartą per 5 metus).
- Krūties vėžio prevencinė programa: 50–69 metų moterims (kartą per 2 metus).
- Storosios žarnos vėžio prevencinė programa: 50–74 metų vyrams ir moterims (vieną kartą per 2 metus).
- Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa: 50–69 metų vyrams (rizikos grupėje nuo 45 metų) (kas 2 arba 5 metus).
Dalyvavimas šiose programose yra gyvybiškai svarbus, siekiant užtikrinti ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą, atpažįstant ligas, kol jos dar nekelia grėsmės gyvybei. Net ir esant sveikiems, prevencinė patikra gali paskatinti atkreipti dėmesį į mitybą ar fizinį aktyvumą, taip įkvepiant gyventi sveikiau.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.