Echoskopija, arba ultragarso tyrimas, yra pažangus, neinvazinis metodas, leidžiantis realiu laiku stebėti ir įvertinti organizmo struktūrinius bei kai kuriuos funkcinius pokyčius. Gydytoja echoskopuotoja R. Verikienė pabrėžia, kad tai yra greitas, patogus, neskausmingas, lengvai prieinamas ir, svarbiausia, visiškai nekenksmingas tyrimas, todėl dažnai pasirenkamas kaip pirminis diagnostikos įrankis.
„Echoskopijos metu naudojamos aukšto dažnio garso bangos, tokio garso žmogaus ausis negirdi. Kadangi nenaudojama jonizuojanti spinduliuotė, skirtingai nei rentgeno ar kompiuterinėje tomografijoje, echoskopija saugiai gali būti atliekama tiek suaugusiems, tiek vaikams ar nėščioms moterims. Tyrimą galima kartoti tiek kartų, kiek reikia, stebint gydymo efektyvumą ar būklės dinamiką“, – paaiškino R. Verikienė.
Kokios ligos diagnozuojamos ultragarsu?
Echoskopiškai dažniausiai tiriami pilnaviduriai organai arba tie, kurie užpildyti skysčiu (pvz., šlapimo, tulžies pūslė, kraujagyslės). Šis metodas leidžia įvertinti organų dydį, padėtį, struktūrą, aptikti gerybinius ar piktybinius darinius, akmenis, skysčio sankaupas. Pasak gydytojos R. Verikienės, tyrimą rekomenduojama atlikti jaučiant skausmą, apčiuopus darinį ar esant anksčiau nustatytiems pakitimams. Vyresnio amžiaus žmonėms tikslinga tirtis ir profilaktiškai, nes daugelis ligų pradinėse stadijose neturi ryškių simptomų.
Ultragarsu galima detaliai įvertinti krūtų implantų vientisumą, kraujagyslių būklę, aptikti uždegimus, aterosklerotines plokšteles, susiaurėjimus, trombozę ir venų vožtuvėlių funkciją. Nors echoskopija puikiai parodo struktūrinius pokyčius, ji neatskleidžia organų funkcijos – tam reikalingi kraujo tyrimai.
Echoskopija lyginant su kitais diagnostikos metodais
Pasirinkimas tarp radiologinių tyrimų priklauso nuo įtariamos patologijos ir tiriamo organo. Echoskopija idealiai tinka minkštiesiems audiniams, sąnariams, vidaus organams ir kraujagyslėms. Tačiau, ultragarsas sunkiai prasiskverbia pro dujas ir kaulinį audinį, todėl netinka kaulų ar plaučių būklei vertinti – tam efektyvesni rentgeno tyrimas ar kompiuterinė tomografija (KT).
Gydytoja R. Verikienė pabrėžia, kad rentgeno ir KT tyrimai naudoja jonizuojančius spindulius, kurie yra kenksmingi organizmui, ypač KT, kurios spinduliuotė gali būti iki tūkstančio kartų didesnė. Todėl šiems tyrimams būtinas gydytojo siuntimas. Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), nors ir laikomas saugiu, nerekomenduojamas ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu ir negalimas asmenims su tam tikrais metaliniais implantais. MRT geriausiai tinka tirti minkštuosius audinius, smegenis ir vidaus organus, tačiau yra ilgesnis tyrimas. Echoskopija, neturėdama šalutinio poveikio, gali būti atliekama ir be gydytojo siuntimo.
Echoskopijos tikslumas ir papildomų tyrimų poreikis
Nors šiuolaikinė ultragarso technika užtikrina didelį echoskopijos tikslumą, ji nėra šimtaprocentinė. Esant poreikiui, papildomai gali būti skiriami rentgenas, KT, MRT ar kiti specializuoti tyrimai. „Pradėdami nuo echoskopijos, mes pasinaudojame jos lengvu prieinamumu, pigumu, greitumu ir neskausmingumu. Jei aptinkame neaiškių darinių ar nepavyksta tiksliai įvertinti organų, rekomenduojame detalesnius tyrimus. Pastebėjus skydliaukės, kepenų, kasos ar inkstų audinio pakitimus, patariame atlikti kraujo tyrimus organų funkcijai patikslinti“, – teigė R. Verikienė.
Kokių organų būklę vertina echoskopuotojai?
Echoskopija leidžia ištirti daugelį organų sistemų, atskleisdama jų struktūrą ir galimus pakitimus:
- Vidaus (pilvo) organai: kepenys, tulžies pūslė, kasa, blužnis, inkstai, limfmazgiai, laisvas skystis.
- Skydliaukė: audinio struktūra, mazgai, prieskydinės liaukos, limfmazgiai.
- Krūtys: audinys, dariniai (cistos, fibrocistiniai pakitimai), limfmazgiai.
- Limfmazgiai: kaklo, pažastų, kirkšnies sričių dydis ir struktūra.
- Poodiniai dariniai: dydis, struktūra, kraujotaka, piktybiškumo požymiai.
- Kojų ir rankų venos: giliosios ir paviršinės venos, trombozės, vožtuvėlių būklė.
- Sąnariai: paviršiai, raiščiai, sausgyslės, meniskai.
- Inkstų kraujagyslės: susiaurėjimai, kraujo tėkmės greitis.
- Pilvo aorta su šakomis: kraujo tėkmės greitis aortoje ir jos atšakose.
Kaip tinkamai pasiruošti ultragarso tyrimui?
Pasiruošimas ultragarso tyrimui priklauso nuo tiriamų organų. Daliai tyrimų (pvz., minkštųjų audinių, limfmazgių, skydliaukės, krūtų ar sąnarių echoskopijos) specialaus pasiruošimo nereikia.
Tačiau vidaus organų tyrimams reikalingas kruopštus pasiruošimas. „Dujos žarnyne trukdo ultragarsui, o po valgio susitraukusi tulžies pūslė bei maistas skrandyje gali užstoti kasą. Net kramtomoji guma gali sukelti tulžies pūslės susitraukimą“, – perspėja R. Verikienė.
Bendros rekomendacijos vidaus organų, inkstų kraujagyslių ir pilvo aortos šakų tyrimams:
- 8 val. iki tyrimo nevalgyti, negerti skysčių, nekramtyti kramtomosios gumos.
- 1–2 dienas vengti pilvo pūtimą skatinančių produktų (pvz., kriaušių, kopūstų, pupų, riešutų, varškės).
- Rytinius vaistus galima išgerti su nedideliu kiekiu vandens (išskyrus vaistus nuo kraujospūdžio, jei tiriami inkstų kraujagyslės ar pilvo aorta).
- Svarbu inkstų kraujagyslių ir pilvo aortos tyrimams: nevartoti rytinių vaistų nuo aukšto kraujospūdžio ir nerūkyti 2 val. iki tyrimo. Prieš tyrimą ramiai pasėdėti bent 15 min.
Šlapimo pūslės, priešinės liaukos, gimdos su priedais tyrimams (per pilvo sieną):
- Šlapimo pūslė turi būti pilna. Išgerkite negazuoto vandens prieš tyrimą. Jei atliekama ir vidaus organų, ir šlapimo pūslės echoskopija, gydytojas pirmiausia ištirs vidaus organus (nevalgius 8 val.), o tada paprašys prisipildyti pūslę ir pakartotinai ją įvertins.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.