Higienos instituto išankstinėje 2025 metų Lietuvos gyventojų mirties priežasčių ataskaitoje nurodoma, kad pernai šalyje mirė 37 491 žmogus – tai 38 asmenimis daugiau nei 2024 metais. Ataskaita padeda suprasti ne tik, kiek žmonių miršta, bet ir kokios ligos bei aplinkybės prisideda prie mirtingumo, leidžiančios planuoti prevencines priemones ir sveikatos politiką.
Pagrindinės mirties priežastys
Didžioji dalis mirčių – nuo kraujotakos sistemos ligų: jos sudaro 51,3 proc. visų mirčių. Antroje vietoje yra piktybiniai navikai (21,2 proc.), trečioje – išorinės mirties priežastys (5,8 proc.), o virškinimo sistemos ligos sudaro 5,6 proc. visų mirčių. Šie rodikliai parodo, kad lėtinės neinfekcinės ligos ir vėžys išlieka pagrindinė našta sveikatos sistemai, o išorinės priežastys – nelaimingi atsitikimai ir savižudybės – išlieka reikšminga problema, ypač tarp vyrų.
Skirtumai pagal lytį
2025 metais mirė 18 212 vyrų ir 19 279 moterų. Tarp vyrų 44,8 proc. mirčių buvo susijusios su kraujotakos sistemos ligomis; iš jų 61,7 proc. sudarė išeminės širdies ligos, 18,8 proc. – smegenų kraujagyslių ligos, o 9,5 proc. – hipertenzinės ligos. Nuo piktybinių navikų mirė 4 342 vyrai; dažniausiai – nuo trachėjos, bronchų ir plaučių vėžio (19,8 proc.), priešinės liaukos navikų (11,9 proc.) ir skrandžio vėžio (7,6 proc.). Reikšminga pastaba – nuo plaučių vėžio mirė triskart daugiau vyrų nei moterų.
Vyrams taip pat daugiau tenka išorinių mirties priežasčių: jos sudaro 8,5 proc. visų vyrų mirčių. Iš 1 556 vyrų, mirusių dėl išorinių priežasčių, 60,2 proc. buvo žuvę nelaimingų atsitikimų metu (transporto įvykiai, kritimai, skendimai, atsitiktiniai apsinuodijimai), o 27,1 proc. – savižudybės. Virškinimo sistemos ligos sudarė 6,2 proc. vyrų mirčių; iš 1 123 vyrų, mirusių nuo šių ligų, 22,3 proc. – dėl kepenų cirozės ir fibrozės, o 21 proc. – dėl alkoholinės kepenų ligos.
Moterims 57,4 proc. mirčių taip pat siejamos su kraujotakos sistemos ligomis.
Tarp jų 59,7 proc. sudaro išeminė širdies liga, 22,7 proc. – smegenų kraujagyslių ligos ir 11,2 proc. – hipertenzinės ligos. Nuo piktybinių navikų mirė 3 601 moteris (18,7 proc. visų mirčių tarp moterų); dažniausiai – nuo krūties (15,4 proc.), trachėjos, bronchų ir plaučių (8,1 proc.) bei kasos (7,7 proc.) navikų. Virškinimo sistemos ligos buvo trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje – nuo jų mirė 975 moterys (5,1 proc.). Išorinių priežasčių metu žuvo 630 moterų (3,3 proc.), iš jų 70 proc. – dėl nelaimingų atsitikimų ir 16,3 proc. – dėl savižudybių.
Vaikų mirtingumas
2025 m. mirė 64 vaikai nuo 1 iki 17 metų (43 berniukai ir 21 mergaitė). Pagrindinės priežastys – išorinės mirties priežastys (48,4 proc.), piktybiniai navikai (15,6 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (14,1 proc.). Išorines priežastis sudarė 31 vaiko mirtis (23 berniukai ir 8 mergaitės), todėl saugumo priemonės ir vaikų apsauga išlieka aktuali visuomenės užduotis.
Ką tai reiškia ir prevencija
Šie duomenys pabrėžia poreikį stiprinti širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją (kontrolė, mityba, fizinis aktyvumas, rūkymo ir alkoholio mažinimas), vėžio ankstyvą nustatymą ir gydymą bei traumos ir savižudybių prevencijos programas. Duomenys apie amžių ir lytį leidžia nukreipti išteklius efektyviau: vyriškos sveikatos problemos reikalauja kitokio dėmesio nei moterų sveikatos programos. Nuolatinis stebėjimas ir švietimas visuomenei padeda mažinti sergamumą ir mirtingumą.
Higienos instituto ataskaita yra išankstinė, todėl galutiniai duomenys gali šiek tiek keistis, tačiau jau dabar aišku, kad daugiausia mirčių lemia lėtinės neinfekcinės ligos bei išorinės priežastys, kurioms galima daryti įtaką viešosios sveikatos priemonėmis ir politinėmis priemonėmis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.