Nepraraskite budrumo: šie 3 inkstų vėžio simptomai gali išgelbėti jūsų gyvybę

Inkstų vėžys – klastinga liga, kurios simptomus jaučia vos 6–10 proc. pacientų. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja onkologė chemoterapeutė Jolita Asadauskienė pabrėžia, kad vėlyva diagnostika gali lemti liūdnas pasekmes. Tad kokie ženklai išduoda šią ligą ir kodėl svarbu kreiptis į medikus nedelsiant?

Klasikinė ligos išdavikė – simptomų triada

Nors daugelis pacientų nejaučia jokių simptomų, gydytoja J. Asadauskienė išskiria klasikinę simptomų triadą, kurią pajutus būtina nedelsiant konsultuotis su specialistais:

• juosmens skausmas;
• kraujas šlapime;
• čiuopiamas navikas juosmens srityje.

Šiuos požymius pajutus, delsiasi yra itin pavojingas. Inkstų vėžys, diagnozuojamas vidutinio amžiaus žmonėms, dažniausiai nustatomas apie 65-uosius metus, tačiau medikai pastebi, kad liga neretai užklumpa ir jaunesnius asmenis.

Ankstyvos diagnostikos svarba: išgyvenamumo statistika

Sėkmingiausias ligos gydymas ir geriausia prognozė pasiekiama tuomet, kai vėžys aptinkamas ankstyvosiose stadijose. Gydytoja J. Asadauskienė pateikia iškalbingą statistiką:

• I stadijos inkstų vėžiu sergantys pacientai bent 5 metus išgyvena 81 proc.;
• II stadijos – 74 proc.;
• III stadijos – 53 proc.;
• o IV stadijos – vos 8 proc.

Šie skaičiai aiškiai rodo, kad kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo didesnės tikimybės pasveikti ir gyventi visavertį gyvenimą.

Rizikos veiksniai ir prevencija

Inkstų vėžio rizikos veiksnių sąrašas ilgas, tačiau daugelį jų galima kontroliuoti. Dažniau liga užklumpa vyrus, o pagrindiniai rizikos veiksniai yra:

• nutukimas;
• rūkymas;
• arterinė hipertenzija;
• policistinė inkstų liga;
• paveldimumas.

„Tikimybę susirgti inkstų vėžiu galima sumažinti koregavus antsvorį, metus rūkyti, sureguliavus kraujospūdį ir gydant lėtines inkstų ligas“, – akcentuoja J. Asadauskienė. Sveikas gyvenimo būdas padeda efektyviai sumažinti pavojų.

Diagnostika ir gydymo galimybės Lietuvoje

Pasak gydytojos, inkstų vėžio diagnostikos situacija Lietuvoje nėra bloga. Nemaža dalis atvejų nustatoma atsitiktinai – žmonėms kreipiantis dėl kitų nusiskundimų ar patirtos traumos, o tyrimų metu aptikus piktybinį darinį inkstuose.

Vis dėlto, 25–30 proc. pacientų inkstų vėžys diagnozuojamas jau išplitęs į kitus organus. Dažniausiai metastazės nustatomos plaučiuose, minkštuosiuose audiniuose, kauluose ir kepenyse.

I–III stadijos inkstų vėžys dažniausiai gydomas chirurginiu būdu, pašalinant dalį arba visą inkstą, kuriame yra auglys. Kai liga pasiekia IV stadiją, operacija dažnai tampa nebeįmanoma. Tokiais atvejais taikomas sisteminis medikamentinis gydymas, kurio pagrindą sudaro biologinė terapija, imunoterapija ir jų deriniai. Šiuolaikinis gydymas net ir esant išplitusiam vėžiui leidžia žmogui gyventi visavertį gyvenimą.

Sergamumo tendencijos ir prevencinės programos

Lietuvoje, kaip ir Čekijoje, sergamumas inkstų vėžiu yra didesnis nei Europos vidurkis, tačiau šios tendencijos priežasčių medikai kol kas negali paaiškinti. Siekiant užtikrinti ankstyvą onkologinių ligų diagnostiką, Lietuvoje veikia keturios ankstyvosios patikros programos, kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, todėl dalyvavimas pacientams nieko nekainuoja:

• Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa: 25–59 m. moterims (25–34 m. – citologinis tepinėlis kas 3 metus; 35–59 m. – AR ŽPV tyrimas ir citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje kas 5 metus).
• Krūties vėžio prevencinė programa: 50–69 m. moterims (kartą per 2 metus).
• Storosios žarnos vėžio prevencinė programa: 50–74 m. vyrams ir moterims (kartą per 2 metus).
• Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa: 50–69 m. vyrams (rizikos grupėje nuo 45 m.) kas 2 arba 5 metus.

Medikai nuolat ragina gyventojus reguliariai tikrintis sveikatą, net ir tuomet, kai nieko neskauda. Ankstyvas vizitas pas gydytoją gali ne tik sutaupyti laiko, bet ir sumažinti riziką, kad sunki vėžio diagnozė užklups iš pasalų.