Visiems mums nuo pat vaikystės dažnai kartojama, kad per dieną svarbu išgerti 6-8 stiklines vandens. Tai esą pagerina koncentraciją, reguliuoja apetitą, suteikia energijos ir padeda pašalinti iš organizmo įvairias toksines medžiagas. Dėl šių priežasčių daug žmonių su savimi visur nešiojasi vandens buteliuką, nuolat gurkšnoja vandenį. Tačiau pastaruoju metu mokslininkai kelia abejones, ar tikrai toks didelis vandens kiekis yra naudingas sveikatai.
Ekspertų teigimu, pusantro litro vandens per dieną dažniausiai pilnai pakanka normaliam žmogaus organizmui. Visos rekomendacijos, skatinančios geriant vis daugiau vandens, gali būti net žalingos, kartais net pavojingos gyvybei. Tai patvirtina ir „Daily Mail“ straipsnyje cituojami specialistai, kurie įspėja apie pernelyg didelio vandens vartojimo pavojų.
Vandens priklausomybė ir sveikatos rizikos
Pastaraisiais metais pastebėta, kad kai kurie žmonės tapo priklausomi nuo vandens gėrimo. Jie tiki, kad didelis vandens kiekis atjaunina odą, valo organizmą ir suteikia energijos. Tačiau realybė dažnai būna kitokia – tokie asmenys negali nustoti gerti vandens ir patiria nerimą net trumpam jo atsisakę. Kraujagyslių chirurgas profesorius Markas Whiteley iš Londono klinikos pabrėžia, jog nuolat geriant per daug vandens, smegenys gali „prisitaikyti“ ir pradėti tikėtis didelių vandens kiekių kasdien. Tai sukelia pernelyg intensyvų organizmo skysčių pašalinimą, ypač per prakaitavimą.
Profesorius Whiteley akcentuoja, kad dažnas didelio vandens kiekio vartojimas gali net sustiprinti prakaitavimą, o kai kuriems žmonėms tai tampa tokia problema, kad jie svarsto gydymą ar net prakaito liaukų pašalinimo operaciją. Jo praktika rodo, kad sumažinus vandens suvartojimą, prakaitavimas kartais sumažėja, o organizmui tampa lengviau reguliuoti skysčių balansą.
Per didelis vandens kiekis ir nakties miego sutrikimai
Taip pat svarbu paminėti, kad išgėrus daug vandens vakarą, gali sutrikti miego kokybė. Mūsų smegenys užmigus gamina antidiurezinį hormoną, kuris mažina inkstų aktyvumą ir leidžia naktį nejausti noro šlapintis.
Tačiau jei vakarop išgeriama per daug vandens, šis hormoninis mechanizmas gali nebepavykti kontroliuoti organizmo skysčių pertekliaus. Dėl to šlapimo pūslė užsipildo anksčiau nei įprastai, ir žmogus įprastai prabunda naktį, negalėdamas lengvai vėl užmigti. Profesorius Whiteley rekomenduoja vengti gerti skysčius bent 2-3 valandas prieš miegą, o tiems, kurie kenčia nuo nemigos, pataria vartoti šiltą vonią prieš gulantis, kuri skatina prakaitavimą ir padeda sumažinti skysčių kiekį organizme.
Apsinuodijimas vandeniu – reali mirtina rizika
Pasitaiko ir itin pavojingų atvejų, kai per greitai išgertas labai didelis vandens kiekis sukelia apsinuodijimą. Žinomas 2008 metų atvejis, kai 40 metų amžiaus britė Jackie Henson per kelias valandas išgėrė keturis litrus vandens ir dėl to mirė. Kadangi vanduo stipriai praskiedė kraujo druskų koncentraciją, ląstelės, ypač smegenų, pradėjo tinti. Dėl to atsirado didžiulis spaudimas kaukolėje, kuris sukėlė mirtinas pasekmes.
Britų dietologė Frankie Phillips teigia, kad per didelis vandens kiekis per labai trumpą laiką sulėtina inkstų galimybes šalinti skysčius, o pernelyg atskiestas kraujas sukelia tokias sunkias sveikatos problemas kaip galvos skausmas, smegenų tinimas ir net mirtį. Todėl labai svarbu vartoti vandenį saikingai ir atsižvelgti į savo organizmo poreikius.
Ar būtina gerti daug vandens kiekvieną dieną?
Tradiciškai buvo rekomenduojama per dieną išgerti bent 2 litrus vandens, o kartais net iki 4 litrų. Tačiau Didžiosios Britanijos nacionalinė sveikatos tarnyba aiškiai nurodo, kad daugumai vyrų ir moterų užtenka atitinkamai 2 ir 1,6 litro skysčių per parą – tai gali būti ne tik vanduo, bet ir kiti gėrimai bei maisto produktai. Pavyzdžiui, arbata, kava, pienas, vaisių sultys, taip pat vaisiai ir daržovės suteikia reikalingų skysčių.
Inkstų tyrinėtojas Davidas Wheeleris pažymi, kad skysčiai yra skysčiai, išskyrus alkoholį, kuris gali net sukelti dehidrataciją. Todėl svarbu gauti įvairių skysčių, o ne tik gryno vandens. Dietologė Frankie Phillips pabrėžia, kad sveikai gyventi padeda ne vien vanduo, o įvairūs gėrimai, pavyzdžiui, kalciu turintis pienas ar vitaminais C turinčios vaisių sultys. Tačiau reikėtų vengti gazuotųjų gėrimų su dideliu cukraus kiekiu, nes jie ne tik kenkia dantims, bet ir prisideda prie antsvorio.
Individualūs skysčių poreikiai ir jų reguliavimas
Reikalingas skysčių kiekis svariai priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, kūno masės, fizinio aktyvumo ir klimato sąlygų. Pavyzdžiui, aktyviai sportuojant ar gyvenant šiltesnėje vietovėje skysčių poreikis didėja. Taip pat mūsų organizmas turi natūralų reguliavimo mechanizmą – troškulį, kuris signalizuoja apie skysčių poreikį. Paprastai galima įvertinti hidratacijos lygį stebint šlapimo spalvą – šviesiai geltonas šlapimas reiškia, kad organizmas yra gerai hidratuotas. Tamsesnė spalva rodo, kad reikia gerti daugiau skysčių, o beveik permatomas šlapimas – kad skysčių išgeriama per daug.
Apibendrinant, svarbu suvokti, kad perdėtas vandens vartojimas gali būti ne tik nenaudingas, bet ir kenksmingas sveikatai. Saikingas, racionalus skysčių vartojimas ir atidžiai įvertintas organizmo poreikis padės išlaikyti gerą savijautą ir išvengti sveikatos problemų, susijusių su skysčių pertekliumi ar trūkumu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.